retinolis

retinòlis, vitamnas A, C₂₀H₂₉OH, riebaluose tirpus vitaminas. Gelsvi vandenyje netirpstantys kristalai.

Retinolis atsparus šarmų, neatsparus rūgščių, deguonies, ultravioletinės spinduliuotės poveikiui. Retinolio provitaminai yra alfa (α), beta (β), gama (γ) karotenai, kuriuos sintetina augalai. Organizme retinolis oksiduojasi iki retinalio (aldehido) ir retino rūgšties, visi yra aktyvios vitamino A formos. Svarbus medžiagų apykaitos oksidacijos‑redukcijos reakcijoms, šviesai jautraus regos pigmento rodopsino sintezei, ląstelių augimo ir diferenciacijos reguliacijai, spermatogenezei, placentos susiformavimui, skatina organizmo augimą, žaizdų gijimą, dalyvauja cholesterolio apykaitoje.

retinolis

Dėl retinolio stokos mažėja akių jautrumas šviesai, gali atsirasti vištakumas, mažakraujystė, sausėja ir pleiskanoja oda, ragėja vidaus organų epitelis, jame atsiranda opelių, sutrinka virškinimas, sulėtėja augimas. Dėl retinolio pertekliaus gali atsirasti virškinamojo trakto, odos pažeidimų, nemiga, galvos skausmai, pykinimas, padidėja kepenys, blužnis. Žmogaus organizmo retinolio paros norma 1,5 mg, β karoteno – 2,5 mg. Daugiausia retinolio yra kepenyse, žuvų taukuose, kiaušinio trynyje, svieste ir kituose pieno produktuose, karotenų – morkose, pomidoruose, salotose.

-karotenas; -karotenai; -karotinas