retrovrusai (lot. retro – atgal + virus – nuodas), Retroviridae šeimos virusai. 7 gentys: Alpharetrovirus, Betaretrovirus, Gammaretrovirus, Deltaretrovirus, Epsilonretrovirus, Lentivirus, Spumavirus. Retrovirusai pradėti tirti 1908, bet pirmą kartą žmogaus retrovirusas nustatytas 1981.
Sandara ir sintezė
Retrovirusai yra infekuojančios dalelės, sudarytos iš ribonukleorūgšties (RNR). Jie turi geną, koduojantį fermentą atvirkštinę transkriptazę (revertazę). Revertazė ant retroviruso RNR, patekusios į šeimininko ląstelę, iš pradžių katalizuoja hibridinės ribonukleorūgšties–deoksiribonukleorūgšties (RNR–DNR) grandinės sintezę. Vėliau šios grandinės pagrindu susintetinama viengrandė DNR, kurią revertazė replikuoja. Susintetintą dvigubą DNR grandinę viruso fermentas integrazė įterpia į šeimininko ląstelės chromosomą. Infekcijos metu įjungta viruso DNR dauginama kartu su ląstelės chromosomomis. Retroviruso RNR genomą dengia baltymų kapsidė. Ją gaubia riebalinis vokas, kurio paviršiuje išsidėstę baltymų receptoriai. Šie receptoriai jungiasi su šeimininko ląstelių membranos baltymais.
ŽIV molekulinis modelis
Sukeliamos ligos
Retrovirusai sukelia žmogaus ir gyvulių įvairias ligas: sarkomą, piktybinius navikus, leukemiją (pvz., žmogaus onkovirusai HTLV‑1, HTLV‑2), AIDS (žmogaus imunodeficito virusai ŽIV‑1, ŽIV‑2; ŽIV). Retrovirusai greitai mutuoja, todėl per trumpą laiką prisitaiko prie antivirusinių vaistų ir tampa jiems atsparūs. Dėl šios priežasties iki šiol mokslininkams sunku rasti tinkamus vaistus prieš ŽIV.
3009