reumatas

reumãtas (rheumatismus; gr. rheumatismos – tekėjimas), uždegiminė liga, kylanti persirgus streptokokine infekcija. Pažeidžia širdį, sąnarius, smegenis, odą ir kitus organus. Tai dažniausia įgytas širdies ydas sukelianti liga. Serga mokyklinio amžiaus (6–15 metų) vaikai; pastebėtas genetinis polinkis sirgti reumatu – dažnai serga keli šeimos nariai. Susirgti reumatu skatina pakitęs žmogaus atsparumas dėl blogų buities sąlygų, sušalimo, nepakankamos mitybos. Liga prasideda persirgus A grupės β hemolizinio streptokoko sukeltu kvėpavimo takų uždegimu – angina (faringotonzilitu), ausies uždegimu ar skarlatina, praėjus vidutiniškai 2–4 savaitėms po pasveikimo. Organizmas pradeda gaminti antikūnus prieš šią specifinį M baltymą turinčią bakteriją, kurie dėl tam tikrų paveldėtų žmogaus genetinių ypatybių pradeda žaloti paties žmogaus audinius – širdies raumenį ir vožtuvus, sąnarius, poodį, odą, smegenis. Kyla autoimuninis uždegimas, vadinamoji reumatinė ataka, kuri trunka 6–12 savaičių ir reiškiasi būdingais reumato požymiais. Liga paūmėja, atakos kartojasi kiekvieną kartą iš naujo užsikrėtus streptokokine infekcija. Kai reumatas pažeidžia širdies audinius, atsiranda kardito (miokardito, endokardito ir perikardito) požymių: bendras silpnumas, padažnėjęs širdies plakimas, sunkumas ar skausmas širdies plote, dusulys, širdies ritmo sutrikimai. Kai liga pažeidžia sąnarius (dažniausiai kelių, čiurnos, alkūnės ir riešo), iš pradžių skauda vieną sąnarį, jis gali patinti ir parausti, šie požymiai pereina iš vieno sąnario į kitą. Odoje atsiranda neryškus žiedo formos rausvas bėrimas, dažniausiai liemens, pilvo, kaklo srityje, kuris gali trukti kelias valandas. Kartais po oda aplink sąnarius atsiranda nuo žirnio iki lazdyno riešuto dydžio kietų neskausmingų mazgelių, kurie po 1–20 dienų išnyksta; vieniems išnykus gali susidaryti kiti. Smegenų pažeidimo sukelti požymiai (nevalingi rankų judesiai, grimasos, sutrikusi kalba, raumenų silpnumas) vadinami reumatine, arba mažąja, chorėja. Susirgus reumatu atsiranda bendrųjų negalavimo požymių – prakaitavimas, karščiavimas. Reumatas gali reikštis tik sąnarių skausmais (dažniausiai). Kuo labiau liga pažeidžia sąnarius, tuo lengviau pažeidžia širdį. Reumato atakoms kartojantis laikotarpis nuo kvėpavimo takų infekcijos iki reumato požymių gali sutrumpėti iki 1–2 dienų. Kiekvieno paūmėjimo metu vis labiau pažeidžiami širdies vožtuvai, jie randėja, širdies yda didėja. Diagnozuojama pagal vadinamuosius Joneso kriterijus – didžiuosius (karditas, migruojantis poliartritas, poodiniai mazgeliai, odos žiedinė eritema, chorėja) ir mažuosius (sąnarių skausmai, karščiavimas, buvusi streptokokinė infekcija, uždegiminiai kraujo rodikliai, pokyčiai elektrokardiogramoje ir širdies echogramoje). Diagnozė patvirtinama esant 2 didiesiems arba 1 didžiajam ir 2 mažiesiems kriterijams. Gydoma lovos režimu, antibiotikais, uždegimą malšinančiais vaistais (nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, gliukokortikoidais), kartais – imunosupresantais. Gydymas trunka 3–5 metus po pirmosios reumato atakos. Ligos eiga priklauso nuo reumato aktyvumo, taikomo gydymo. Paūmėjimams kartojantis vėlesnėse ligos stadijose sunkėja širdies yda, atsiranda širdies nepakankamumas.