reumatoidinis artritas

reumatòidinis artrtas (arthritis rheumatoidea), autoimuninės kilmės progresuojanti lėtinė sąnarių liga. Pažeidžia daugelį sąnarių, gretimus audinius, vidaus organus, kraujagysles. Serga apie 1 % gyventojų, įvairaus amžiaus žmonės, taip pat ir vaikai, dažniausiai liga pažeidžia 50–70 metų asmenis. Moterys serga 2–3 kartus dažniau negu vyrai. Tai viena labiausiai negalią sukeliančių ligų (per 10 metų iki pusės ligonių tampa neįgaliais). Ligos priežastys nežinomos, kai kuriems ligoniams nustatomas genetinis polinkis sirgti reumatoidiniu artritu. Dėl autoimuninio proceso (žalingo savos imuninės sistemos poveikio) imuninė sistema neatpažįsta savų ląstelių ir pradeda ardyti jas kaip svetimas: organizme ima gamintis antikūnai, susidaro imuniniai kompleksai, kurie nusėda audiniuose (kremzlių, sąnarinio dangalo) ir sukelia jų uždegimą. Pirmiausia pažeidžiama sąnarį gaubianti ir sąnarių skystį gaminanti tepalinė plėvė, vėliau – kremzlės, sausgyslės, kaulai, kiti organai. Dažniausiai simetriškai pažeidžiami ne mažiau, kaip 3 smulkūs sąnariai – plaštakų ir pėdų pirštų (proksimalieji tarpfalanginiai sąnariai, metakarpofalanginiai, metatarsofalanginiai), riešų, čiurnų, kartais – stuburo kaklinės dalies sąnariai. Paprastai pirmiausia ima skaudėti plaštakų sąnariai, patinsta gretimi audiniai, rytais sąnariai būna sustingę (sąstingis trunka ne trumpiau kaip valandą). Po keleto mėnesių ar metų ima keistis plaštakos forma: pirštai suplonėja, deformuojasi (iškrypsta į šoną, riečiasi). Ilgainiui pažeidimas apima pėdos sąnarius, ligai progresuojant pažeidžiami ir kiti sąnariai (peties, alkūnės, kelio). Apie 20 % ligonių būna poodinių reumatoidinių mazgelių (nuo žirnio iki slyvos dydžio, dažniausiai alkūnės, pakaušio, smulkiųjų plaštakos sąnarių, kryžkaulio srityse; panašių mazgų galima rasti ir vidaus organuose (plaučiuose, smegenyse). Dėl smulkių kraujagyslių sienelių uždegimo (vaskulito) pažeidžiami kiti organai (plaučiai, širdis, inkstai, akys). Ligai progresuojant atsiranda komplikacijų (sausgyslių nutrūkimas, nervų suspaudimas, stuburo kaklinių I–II slankstelių panirimas, riešo kanalo sindromas, kompresinės neuropatijos, periferinės neuropatijos, miozitas ir kita, antifosfolipidinis sindromas, amiloidozė, osteoporozė). Diagnozuojama įvertinus subjektyvius (sąnarių skausmas, rytinio sustingimo trukmė, bendra savijauta, funkcijos sutrikimas) ir objektyvius (sąnarių patinimas ir skausmingumas, ribotas judrumas, nestabilumas, deformacijos ir kita) klinikinius požymius. Kraujuje nustatomi padidėję uždegiminiai rodikliai, atliekamas sąnarinio skysčio tyrimas, pažeistų sąnarių radiologinis tyrimas (randama kaulų galų osteoporozė, sąnarinio plyšio susiaurėjimas, erozijos, ligai progresuojant sąnarys išnyra, deformuojasi). Kraujuje arba sąnariniame skystyje nustatomas reumatoidinis faktorius (80 % ligonių jis būna padidėjęs). Pagal ligos sunkumą ir pažeidimo laipsnį skiriamos 4 ligos stadijos. Gydoma nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, gliukokortikoidais (geriami ar leidžiami į sąnarį), miorelaksantais, ligą modifikuojančiais kitais vaistais (sulfasalazinu, citostatikais, antimaliariniais), taikoma biologinė terapija, kineziterapija (mankšta, plaukiojimas), fizinė ir darbo terapija, tinkama mityba, kartais operuojama.