Reunjonas

Reunjònas (Réunion), Prancūzijos užjūrio regionas ir departamentas Indijos vandenyne, 650 km į rytus nuo Madagaskaro; didžiausia sala Maskarenų salyne.

Plotas 2512 km². 863 100 gyventojų (2020). Administracinis centras – Saint‑Denis (153 000 gyventojų, 2020). Reunjonas suskirstytas į 4 apygardas. Užjūrio regionas apima vieną Reunjono departamentą.

Cilaoso kalderos (cirque de Cilaos) vaizdas nuo Piton de Neiges’o viršūnės; kalderoje yra Cilaoso komuna, 5570 gyventojų (2020)

Gamta

Krantai mažai vingiuoti. Pakrantėse yra koralų rifų. Didumą paviršiaus užima du bazaltiniai vulkaniniai masyvai. Vakarinėje dalyje yra užgesęs Piton de Neiges’o ugnikalnis (aukštis 3069 m; Reunjono aukščiausia vieta), rytinėje dalyje – veikiantis Piton de la Fournaise’o ugnikalnis (2361 m; paskutinį kartą išsiveržė 1991). Masyvus skiria plokščiakalnis (aukštis iki 1600 metrų). Pakrantėse – siauros pajūrio žemumos.

Klimatas tropinis jūrinis. Liepos mėnesio vidutinė temperatūra 22–24 °C, sausio 26–28 °C. Reunjono šiaurės rytuose per metus iškrinta 2000–4000 mm, pietryčiuose – iki 700 mm kritulių (daugiausia lapkritį–balandį). Upės trumpos, teka vandenyno link. Gausu krioklių. Dirvožemiai daugiausia geležaliuminžemiai, yra vulkanžemių, kalkžemių. Atogrąžų miškai (miškais apaugę apie 30 % teritorijos), yra savanų.

Apie 40 % salos teritorijos užima Reunjono nacionalinis parkas (įkurtas 2007). Abiejų ugnikalnių viršūnės ir 3 kalderos – pasaulio paveldo vertybė (nuo 2010).

Gyventojai

Dauguma Reunjono gyventojų kreolai (indų, malagasių, prancūzų, afrikiečių mišrių santuokų palikuoniai). Oficiali kalba – prancūzų. Apie 85 % gyventojų – krikščionys (daugiausia katalikai), dar yra hinduistų, musulmonų, budistų. Gyventojų vidutinis tankis 344 žm./km². Tankiausiai gyvenama šiaurinėse ir pietinėse pakrantėse. Reunjono didžiausi miestai (tūkst. gyventojų, 2020): Saint‑Denis (153,0), Saint‑Paulis (104,3), Saint‑Pierre’as (83,9), Le Tamponas (80,8), Saint‑André (56,9), Saint‑Louis (53,7).

Teisinė padėtis

Pagal 1958 Prancūzijos konstituciją Reunjonas – Prancūzijos valda (užjūrio departamentas). Reunjono vadovas – Prancūzijos prezidentas. Prezidentui Reunjone atstovauja Prancūzijos vidaus reikalų ministro teikimu jo skiriamas prefektas. Įstatymus leidžia Užjūrio departamento institucija – Generalinė Taryba (Conseil Général), kurią sudaro 49 nariai, ir administracinio regiono institucija – Regioninė Taryba (Conseil Régional), kurią sudaro 45 nariai; visi nariai renkami tiesiogiai 6 metams. Vykdomajai valdžiai vadovauja Generalinės Tarybos ir Regioninės Tarybos prezidentai, kuriuos 6 m. kadencijai renka abiejų tarybų nariai. Visuomenės saugumu ir viešąja tvarka rūpinasi savivaldybės. Reunjonui Prancūzijos Nacionaliniame Susirinkime atstovauja 5 deputatai, Senate – 3 senatoriai. Veikia Apeliacinis Teismas. Nacionalinė šventė – liepos 14 – Bastilijos paėmimo diena.

Ūkis

Maisto (cukraus, romo), tabako pramonė, eterinių aliejų gamyba. Amatai. Turizmas. Dirbama žemė užima 17 % Reunjono teritorijos, apie 60 % jos – cukranendrių plantacijos. Dar auginama kokosai, snapučiai (eteriniams aliejams gaminti), vanilės, tabakai, kukurūzai, vaismedžiai. Veisiama galvijai, kiaulės, ožkos. Žvejyba. Jūrų svarbiausias uostas – Le Port’as (Reunjono pietvakarinėje dalyje). Tarptautinis oro uostas (prie Saint‑Denis). Išvežama cukrus (apie 75 % eksporto vertės), romas, eteriniai aliejai, jūrų produktai (daugiausia langustai), įvežama maisto produktai, mašinos, transporto priemonės, naftos produktai. Prekiaujama daugiausia su Prancūzija, Italija, Vokietija, Pietų Afrikos Respublika, Japonija, Belgija, Madagaskaru. Reunjono bankų sistema priklauso Prancūzijos banko reguliavimo sričiai. 2011 veikė 7 komerciniai bankai, dvi specializuotos finansų institucijos ir devynios finansinės bendrovės. Reunjono piniginis vienetas – euras, lygus 100 centų, įvestas 2002 vietoj Prancūzijos franko.

cukranendrių laukas Reunjono salos pakrantėje

Istorija

Viduriniais amžiais arabų lankoma negyvenama sala. 1507 ją atrado portugalų jūrininkas Pedro de Mascarenhasas; dėl to visos salos, kurioms priklauso ir Reunjonas, vadinamos Maskarenų salomis.

17 a. 4 dešimtmetyje paskelbta Prancūzijos valda (kolonija) ir jos karalių dinastijos garbei pavadinta Burbono sala (Île‑de‑Bourbon). 1635–65 kalinių tremties vieta. 1665 salos valdymas perduotas prancūzų Ost Indijos bendrovei, kuri pradėjo sistemingą jos kolonizaciją.

18 a. pradžioje salos ūkio pagrindu tapo vergų (jų daugiausia buvo įvežama iš Afrikos, ypač Madagaskaro) darbu paremtos kavamedžių, 18 a. pabaigoje – cukranendrių plantacijos. 1713 čia gyveno 538 laisvieji ir 633 vergai, 1779 – atitinkamai 6464 ir 22 611. 1738 kolonijos administraciniu centru tapo Saint‑Denis (įkurtas 1667).

1767 panaikinus bendrovę jos valdymą perėmė Prancūzijos vyriausybė. 1793 Prancūzijoje žlugus monarchijai sala pavadinta Reunjonu (pavadinimas įsitvirtino 1848). 1806–10 Napoleono Bonaparto garbei vadinta Bonaparto sala (Île‑de‑Bonaparte). 1810–15 okupuota Didžiosios Britanijos ir vėl pavadinta Burbono sala. 1815 Vienos kongreso nutarimu grąžinta Prancūzijai.

1848 panaikinta vergija; tuo metu Reunjone buvo 103 490 gyventojų (iš jų 60 000 vergų). Žemės ūkio darbams į Reunjoną pradėta verbuoti darbininkus iš Azijos (daugiausia Indijos, Kinijos, Indokinijos). Sueco kanalo atidarymas (1869) ir cukraus iš cukrinių runkelių gamyba sukėlė Reunjono ūkio krizę, trukusią iki 20 a. 3 dešimtmečio; gyventojų sumažėjo 15 %. 1879–82 nutiestas geležinkelis. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje saloje pradėjo kurtis mokyklos, mokslo įstaigos (1913 įkurta Reunjono akademija). Per II pasaulinį karą iki 1942 Reunjonas buvo valdomas Vichy režimo vyriausybės, nuo 1942 Kovojančios Prancūzijos administracijos.

Nuo 1946 Prancūzijos užjūrio departamentas (visi Reunjono gyventojai tapo visateisiais Prancūzijos piliečiais), nuo 1974 – administracinis regionas. Nuo 1973 saloje veikia svarbiausia Prancūzijos karinė bazė Indijos vandenyne. Baltaodžių ir afrikiečių bei azijiečių kilmės gyventojų pajamų skirtumas kelia vietos gyventojų etninius ir socialinius konfliktus. Saloje veikia kelios politinės partijos ir kai kurių Prancūzijos politinių partijų skyriai. 1946 Reunjone buvo 227 000, 2004 – 740 000 gyventojų.

Švietimas

Švietimo sistema sukurta pagal Prancūzijos švietimo modelį. Švietimui vadovauja Prancūzijos Užjūrio ministerija ir jai pavaldus Reunjono akademijos (atlieka ministerijos funkcijas) rektoratas. Veikia valstybinės ir privačios mokyklos. Mokslas privalomas ir nemokamas 6–16 m. vaikams. Mokoma prancūzų kalba. Ikimokyklinis ugdymas 3–6 m. vaikams nemokamas ir neprivalomas. Bendrojo lavinimo sistemą sudaro penkiametis pradinis (6–11 m. vaikams), keturmetis žemesnės pakopos vidurinis (koležas; 11–15 m. mokiniams) ir aukštesnės pakopos vidurinis (trimetis licėjus arba dvimetis profesinis licėjus; 15–18 m. mokiniams) mokslas. 2009 veikė 65 koležai ir 39 licėjai (iš viso juos lankė 109 420 mokinių). Baigusieji vidurinę mokyklą gali dar mokytis vienus metus (rengimasis aukštajai mokyklai), įgyti bakalauro laipsnį ir į Prancūzijos aukštąsias mokyklas būti priimti be egzaminų. Nuo 1982 Saint‑Denis, Le Tampone, Saint‑Pierie’e veikia Reunjono universitetas (Ekonomikos, Filologijos, Humanitarinių mokslų, Politikos, Tiksliųjų ir gamtos mokslų fakultetai; 2011 studijavo 12 000 studentų), 1992 Saint‑Denis įkurtas Reunjono mokytojų rengimo universitetinis institutas. Yra 18 Reunjono departamentinių, Universitetinė, municipalinės bibliotekos, L. Dierxo (įkurtas 1912 Saint‑Denis), Villèle (įkurtas 1927 Saint‑Gilles’yje), Gamtos istorijos muziejai, Ugnikalnio namai (įkurti 1992 Bary‑Murate).