Reus (Rèusas), miestas Ispanijos šiaurės rytuose, Katalonijoje, netoli Viduržemio jūros, į šiaurės vakarus nuo Tarragonos (priklauso jos aglomeracijai).
namai turgaus aikštėje Reuse; antras iš kairės – Casa Pinyol (1910, architektas Pere Casellesas i Tarratsas)
106 100 gyventojų (2021). Reusas įsikūręs Katalonijos kalnų papėdėje, pajūrio lygumoje. Piečiau Reuso eina Barselonos–Tarragonos–Valensijos geležinkelis (iš Reuso yra geležinkelio atšaka į Tarragoną) ir automobilių magistralė; geležinkeliai į Léridą, Saragosą. Tarptautinis oro uostas (1,04 mln. keleivių, 2018; aptarnaujamas Costa Dorados tarptautinio turizmo ir poilsio regionas). Tekstilės (šilko, medvilnės), maisto (daugiausia alyvuogių aliejaus, vyno, konservų), farmacijos, keramikos pramonė, žemės ūkio mašinų gamyba. Reuso apylinkėse auginami vynmedžiai, vaismedžiai (Reusas tiekia pasaulinei rinkai džiovintus vaisius), veisiami naminiai paukščiai. Turizmas; turistų lankoma iškilminga Šv. Petro šventė (birželio 29; paskelbta nacionalinio paveldo vertybe), gatvių karnavalai ir vaidinimai, kitos šventės. Į pietus nuo Reuso yra Salou pajūrio kurortas, pramogų parkas PortAventura. Daržininkystės ir sodininkystės institutas. Centrinė Xaviero Amoróso ir kitos bibliotekos. Salvadoro Vilasecos archeologijos, Dailės ir istorijos muziejai, Gaudí centras, Cal Massó šiuolaikinio meno centras, Mas Iglesiaso fotografijos meno centras. Tarptautinė fotografijos bienalė. Teatrai, iš jų žymiausi – Fortuny (įkurtas 1882), Bartrina (įkurtas 1918). Reuse 1852 gimė architektas A. Gaudí.
2271
Architektūra
Casa Navàs namas Reuse (1908, architektas Lluísas Domènechas i Montaneras)
Gotikinė Šv. Petro bažnyčia (1512–1601, po 1936 gaisro atstatyta) su aštuonkampe varpine (aukštis 66 m), rotušė (17 a.). Gausu 19 a. pabaigos–20 a. pradžios moderno gyvenamųjų namų (Casa Navàs 1908, architektas L. Domènechas i Montaneras, Casa Pinyol 1910, architektas P. Casellesas i Tarratsas). Gaudí centras (2007, architektai J. Sibina, T. Tange, G. Bosquesas).
2271
Istorija
Reusas įkurtas 12 a., vėliau priklausė Tarragonos vyskupui. 1183 gavo miesto teises, 1309 – turgaus teisę pirmadieniais. Dėl miestą valdyti paskirto šambeliono nepaklusnumo 1349 Reusą kelis kartus nusiaubė Tarragonos arkivyskupo kariuomenė, miestas labai nukentėjo ir per 1701–14 Ispanijos įpėdinystės karą. 1750 atsikėlus daug anglų sparčiai plėtojosi prekybos (tekstilės gaminių ir vyno) verslai, Reusas tapo antru pagal dydį Katalonijos miestu. 1856 sujungtas geležinkeliu su Tarragona. 1879 čia pradėtas leisti pirmasis katalonų tautinis laikraštis Lo Campanar de Reus. Per Ispanijos pilietinį karą Reusas rėmė respublikonus, labai nukentėjo nuo frankistų aviacijos. Mirus diktatoriui F. Franco (1975), 1979 pirmą kartą demokratiškai išrinktas miesto meras. 21 a. pradžioje atsikėlė daug imigrantų iš Maroko.
2271