Reussnerių spaustuvė (Ròisnerių spaustùvė), Mažosios Lietuvos spaustuvė. Veikė 1639–1746 Karaliaučiuje. Buvo didžiausia miesto spaustuvė. Turėjo karališkosios ir Karaliaučiaus universiteto akademinės spaustuvės teises. Tokia valstybinė privilegija tais laikais buvo vienintelė, garantavo spaustuvės sėkmingą veiklą. Įsteigė J. Reussneris (g. 1598, m. 1666 Karaliaučiuje), kurį Prūsijos kunigaikštis Georgas Vilhelmas pakvietė iš Rostocko. Po jo mirties savininku buvo sūnus F. Reussneris (m. 1678 Karaliaučiuje), 1678–1726 – jo našlė, nuo 1726 – jų sūnus J. F. Reussneris (m. apie 1746).
Spaustuvė turėjo aprūpinti Prūsijos (ir Mažosios Lietuvos) mokyklas vadovėliais vokiečių, lietuvių, lenkų, lotynų kalbomis. Nemokamai turėjo spausdinti valdžios įsakus, instrukcijas, viešus skelbimus, turėjo Karaliaučiaus universiteto bibliotekai pateikti kiekvieno leidinio privalomą egzempliorių – pirmą kartą Prūsijoje įvesta privalomo spaudinio taisyklė. Vadovaujant gerą poligrafininko pasirengimą turinčiam J. F. Reussneriui, spaustuvė tapo viena žymiausių Prūsijoje. Turėjo knygrišyklą ir knygyną. 1718 dirbo 7 spaustuvininkai ir raidžių rinkėjai, 1740 – 10.
1653–1744 išleido 89 knygas ir smulkių spausdinių lietuvių kalba, tarp jų pirmąją lietuvių kalbos gramatiką lotynų kalba – D. Kleino Grammatica Litvanica (1653) ir jos santrauką vokiečių kalba Compendium litvanico‑germanicum (1654), D. Kleino parengtą giesmyną Naujos giesmių knygos (1666), K. Sapūno lietuvių kalbos gramatiką Compendium grammaticae Lithvanicae (1673), pirmuosius lietuviškus elementorius: Didžiajai Lietuvai skirtą Pradžia pamokslą (1680), Mažajai Lietuvai – Skaitytines (1708), daug valdžios įsakų lietuvių (lietuvininkų) kaimiečiams. Apie 1661 pradėjo leisti Baltijos kraštuose platinamą laikraštį Europos Merkurijus (Europäischer Mercurius).
Savo knygas Reussnerių spaustuvė tiekė Frankfurto prie Maino ir Leipcigo knygų mugėms, jomis prekiavo vietos rinkoje. Paskutinei įmonės paveldėtojai našlei M. E. Reussner ištekėjus už J. L. L’Estocqo, ji perėjo jam ir buvo pavadinta jo vardu (veikė 1746–50).
3037