revanšzmas (pranc. revanche – kerštas), visuomeninės grupės, partijos ar valstybės siekis atgauti per karą ar politines pertvarkas prarastas teritorijas, atsigriebti už patirtus karinius ir politinius nuostolius. Revanšizmas glaudžiai susijęs su etniniu nacionalizmu ir iš jo kylančiu siekiu prisijungti kitoje valstybėje esančias etniškai giminingų žmonių gyvenamas žemes (pvz., iredentizmas Italijoje 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje). Radikalios revanšistinės ideologijos dažniausiai kviečia savo tikslų siekti karinėmis priemonėmis.
Revanšizmo terminas atsirado 19 a. Prancūzijoje, kuri siekė atgauti per 1870–71 Prancūzijos–Prūsijos karą prarastus Elzasą ir Lotaringiją. Revanšistinėms nuostatoms pritarė didelė Prancūzijos visuomenės ir valdančiojo elito dalis, kurį laiką buvo labai populiarus revanšizmo ideologiją propaguojantis G. E. J. M. Boulanger vadovaujamas judėjimas. Revanšizmas buvo viena svarbiausių Prancūzijos sąjungos su Rusija ir Didžiąja Britanija (Antantė) ir Pirmojo pasaulinio karo priežasčių. Vokietijai pralaimėjus Pirmąjį pasaulinį karą čia sustiprėjo revanšizmo nuostatos. Jas ypač propagavo pangermanistų judėjimas (Pangermanistų sąjunga, pangermanizmas), reikalaujantis atsiimti Elzasą ir Lotaringiją, vadinamąjį Lenkijos koridorių, buvusį Austrijos‑Vengrijos Sudetų kraštą (priklausantį Čekoslovakijai), kitas žemes. Dėl revanšizmo vokiečių nacionalistams buvo lengviau laimėti daugelio gyventojų paramą. 1918 atkuriama Lenkija buvo paskelbusi tariamas teises į buvusios Abiejų Tautų Respublikos žemes (net iki padalijimų), ši galvosena lėmė 20 a. 3–4 dešimtmečių Lenkijos Respublikos nacionalizmą ir ekspansionizmą. Po Pirmojo pasaulinio karo stiprus revanšistinis judėjimas reiškėsi Vengrijoje, kuri pagal Trianono taiką prarado du trečdalius ankstesnės teritorijos (ši problema aktuali ir daugeliui 21 a. pradžios Vengrijos visuomeninių politinių judėjimų), taip pat SSRS, kuri siekė susigrąžinti Rusijos imperijos prarastas teritorijas (Suomiją, Baltijos valstybes). Panašūs procesai kartojosi ir Antrąjį pasaulinį karą pralaimėjusiose šalyse, daugiausia Vakarų Vokietijoje (pretenzijos reikštos ir į Klaipėdos kraštą), po Šaltojo karo Rusijoje.
21 a. pradžioje revanšistinės nuostatos reiškiasi daugelyje šalių, kelia įvairių tarptautinės politikos problemų. Vienų problemų priežastys glūdi seniai pasibaigusiuose karuose (pvz., kai kurių meksikiečių siekiai atgauti per 1846–48 JAV–Meksikos karą prarastas dabartines Jungtinių Amerikos Valstijų pietvakarines dalis), kitas sukelia nauji konfliktai (pvz., 1982 Argentinos ir Didžiosios Britanijos Falklando konfliktas).
revanšas