Revoliùcijos muziẽjus, 1948–1991 Vilniuje veikusi sovietinė propagandos įstaiga.
Ekspozicijos
Ekspozicijos chronologinės ribos – 1863 sukilimas–20 a. antra pusė. 1986 muziejuje buvo 12 salių su daugiau kaip 4000 eksponatų (fonduose – daugiau kaip 140 000 saugojimo vienetų). Turėjo 5 filialus – Lietuvos komunistų partijos I suvažiavimo namą muziejų, F. Dzeržinskio namą muziejų, Panerių memorialinį muziejų, Pirčiupių muziejų ir buvusią sovietinių partizanų bazę Rūdninkų girioje.
Istorija
pastatas, kuriame 1948–1980 veikė Revoliucijos muziejus (dabar šiame pastate įsikūręs Vytauto Kasiulio dailės muziejus)
Įkurtas 1940 Kaune kaip Liaudies kovų muziejus. 1948 perkeltas į Vilnių, įsikūrė buvusios Vilniaus mokslo bičiulių draugijos pastate, pavadintas Valstybiniu istorijos ir revoliucijos muziejumi. Nuo 1965 – Revoliucijos muziejus. 1980 perkeltas į naują pastatą (architektai G. Baravykas ir V. A. Vielius). 1990 – Lietuvos revoliucijos muziejus, 1991 tapo Lietuvos valstybės muziejumi, metų pabaigoje uždarytas, jo patalpose įsikūrė Nacionalinė dailės galerija.
Direktoriai
Muziejaus direktoriai: J. Būtėnas (1940–1941), Elijas Švarcas (1946, 1947–1948, 1970–1973), Ignas Budionovas (1946–1947), Leopoldas Rešeliauskas (1949–1970), Juozas Baibokas (1973–1975), Vaclovas Jurgaitis (1975–1978), Antanas Martinionis (1978–1981), Algirdas Tamašauskas (1981–1985), Konstantinas Gaurylius (1985–1990).
2271
-Valstybinis istorijos ir revoliucijos muziejus; -Lietuvos revoliucijos muziejus; -Lietuvos valstybės muziejus