Revoliucinės Rusijos dailininkų asociacija

Revoliùcinės Rùsijos dalininkų asociãcija (rus. Ассоциация художников революционной России, АХРР, Associacija chudožnikov revoliucionnoj Rossii, AChRR), nuo 1928 Revoliùcijos dalininkų asociãcija, 1922–32 Sovietų Rusijoje (ir SSRS) veikusi menininkų (tapytojų, grafikų, skulptorių) grupė. Įtakingiausia, didžiausia (1923 buvo daugiau kaip 300 narių) šio laikotarpio grupė. Įkūrimą lėmė P. Radimovo kalba Apie buities atspindėjimą mene, pasakyta per Kilnojamųjų dailės parodų draugijos 47‑osios parodos uždarymą. 1922 manifeste buvo suformuluoti Revoliucinės Rusijos dailininkų asociacijos svarbiausi tikslai: aiškia, masėms suprantama, dokumentine maniera parodyti porevoliucinę Rusiją, kasdienį darbininkų, valstiečių ir SSRS karių gyvenimą. Asociacijos branduolį sudarė Kilnojamųjų dailės parodų draugijos nariai (S. Maliutinas, P. Radimovas, kiti). Prie asociacijos prisijungė tapytojai, kuriems buvo nepriimtinas avangardas (A. Archipovas, V. Bialynickis‑Birulia, I. Brodskis, B. Kustodijevas, F. Maliavinas), t. p. įvairios grupės (1926 – Maskvos tapytojai ir Būgnų valetas, 1931 – Keturi menai). Asociacijos nariai οponavo ir net smerkė avangardą, formalius ieškojimus, tęsė realistines tradicijas. Žymesni kūriniai: S. Maliutino Dimitrijaus Furmanovo portretas (1922), M. Grekovo Kulkosvaidžio vežimėlis (1925), I. Kacmano Kaliazino nėrėjos (1928), I. Brodskio Leninas Smolnyje, A. Gerasimovo Leninas tribūnoje (abu 1930). Kurti Revoliucinės Rusijos dailininkų asociacijos filialai (iki 1926 jų buvo apie 40). Turėjo leidyklą (1924), informacinį biurą (1925), rengė parodas Rusijos įvairiuose miestuose. Nuo 1929 leido žurnalą Menas masėms, atvirukus, katalogus, albumus; 1932 valstybiniu dekretu buvo panaikinta. Tapo SSRS dailininkų sąjungos pirmtake, turėjo daug įtakos socialistinio realizmo plėtrai.