Revoliùcinis tribunõlas, 1793–95 Prancūzijos revoliucijos laikotarpio teisminė institucija. G. Dantono ir R. Levasseuro siūlymu Revoliucinį tribunolą 1793 10 20 įkūrė Konventas. Revoliucinis tribunolas turėjo kovoti su politiniais priešininkais. Jį sudarė Konvento skiriami: 12 prisiekusiųjų žiuri, 5 teisėjai, visuomeninis kaltintojas (A. Q. Fouquier-Tinville’is) ir du pavaduotojai. Kaltinamųjų, turėsiančių stoti prieš Revoliucinį tribunolą, sąrašą bendrame posėdyje sudarinėjo Visuomenės saugumo komitetas ir Visuomenės gelbėjimo komitetas. Apsaugą užtikrino Paryžiaus komunos skiriami policijos karininkai. Teismo sprendimai buvo galutiniai ir neskundžiami. Revoliucinis tribunolas terorizavo rojalistus, nepaklusnius kunigus ir prijaučiančiuosius kontrrevoliucionieriams.
Georges Jacques Danton (aliejus, 1792, dailininkas nežinomas, Carnavaletʼo muziejus Paryžiuje)
Greitai tapo ir asmeninių sąskaitų suvedimo įrankiu (pvz., visuomenės gelbėjimo komiteto pirmininkas M. Robespierre’as Revoliucinį tribunolą dažnai naudojo susidorojimui su savo varžovais). 1793 šio teismo nuteisti mirti karalienė Marija Antuanetė, žirondistai, 1794 – žymūs revoliucionieriai J. Hébert’as, G. Dantonas. Ypač daug perdėm griežtų sprendimų Revoliucinis tribunolas priėmė jakobinų teroro laikotarpiu (pagal 1794 06 10 priimtą įstatymą Revoliucinis tribunolas arba išteisindavo, arba bausdavo mirtimi). Paryžiaus pavyzdžiu Revoliuciniai tribunolai buvo sudaromi ir provincijoje.