Reye sindromas

Reye sindromas (Rjaus sindròmas), nežinomos kilmės ūminis smegenų ir kepenų funkcijos pažeidimas. Liga kyla sergant ūminėmis virusinėmis infekcijomis (ypač gripu), vėjaraupiais, po skiepų, jo atsiradimą skatina salicilatų (aspirino) vartojimas. Yra duomenų apie tam tikrų cheminių medžiagų (pesticidų, aflatoksinų), bromidų ryšį su Reye sindromu. Serga daugiausia 4–12 metų vaikai, susergama staiga, praėjus maždaug savaitei po susirgimo gripu ar vėjaraupiais (pradėjus sveikti). Iš pradžių atsiranda vėmimas, mieguistumas, apatija, padidėja kepenys, vaikas darosi agresyvus, dirglus, vėliau prarandama orientacija, sutrinka pusiausvyra, pažeidimams plintant atsiranda komos požymių, traukuliai, jie sunkėja, ir galiausiai ligonis miršta (apie 20–40 % ligonių). Kai kuriems ligoniams sutrinka rega, klausa, nusilpsta galūnių raumenys. Tiriant nustatoma toksinė uždegiminė encefalopatija – smegenų edema (paburkimas) su dangalų ar perivaskuline infiltracija; smegenų skystyje būna nedaug uždegiminių ląstelių (iki 8 viename mm³). Pažeidžiami ir kiti vidaus organai (būna jų riebalinė infiltracija), daugiausia nukenčia kepenys. Kraujo serume nustatoma padidėjusi kepenų fermentų (transaminazių), laktatodehidrogenazės, amoniako, riebalų rūgščių koncentracija, sumažėjusi gliukozės, vitamino K koncentracija, baltymų disbalansas. Geltos nebūna, bilirubino koncentracija normali. Gydoma simptomiškai, taikoma detoksikacinė, smegenų paburkimą mažinanti terapija. Nustojus karščiuojančius vaikus gydyti salicilatais, sergamumas sindromu labai sumažėjo – nuo 1997 Jungtinėse Amerikos Valstijose nebepasitaiko; Lietuvoje duomenų apie sergamumą Reye sindromu nėra. 1963 sindromą aprašė R. D. Reye, G. Morganas ir J. Baralis (visi Didžioji Britanija).