Reylanderių spaustuvė

Reyländerių spaustuvės darbuotojai (1916)

Reyländerių spaustuvė (Relenderių spaustùvė), Reylaenderių spaustuvė, Mažosios Lietuvos poligrafijos, leidybos ir prekybos įmonė. Veikė 1840–1934 Tilžėje. Įkūrė J. Reyländeris. Nuo 1872 pradėjus dirbti ir sūnui E. Reyländeriui, spaustuvė vadinta J. Reyländerio ir sūnaus bendrove. Nuo 1919 priklausė įkūrėjo vaikaičiui C. Reyländeriui. Turėjo litografijos ir stereotipų skyrius, knygrišyklą, knygyną‑leidyklą ir komercinę biblioteką. 1875 dirbo 24, 1913 – 70, 1933 –50 specialistų ir nekvalifikuotų darbininkų, buvo nuolat priimami raidžių rinkėjų mokiniai.

Spaustuvė pagal lietuviškos produkcijos apimtį užėmė pirmą vietą tarp Mažosios Lietuvos spaustuvių: 1841–1921 lietuvių kalba išspausdino 345 daugiausia protestantiško turinio knygas ir brošiūras, skirtas Mažajai Lietuvai, tarp jų J. Bretkūno, E. Endrulaičio, K. Grigelaičio, J. F. Kelkio, K. Lekšo, D. Ploniaus, M. Šapalo kūrinius, Rytų Prūsijos katalikišką maldaknygę ir F. Penčiuko parengtą blaivybės literatūrą. Nuo 1848 Vokietijos revoliucijos buvo leidžiami visuomeninio politinio turinio atsišaukimai, Prūsijos baudžiamasis kodeksas (1851, 1883), istoriniai veikalai (Juozapo Flavijaus apie žydų karus, K. Jurkšaičio kompiliacijos apie Mažosios Lietuvos, Tilžės praeitį), lietuvių kalbotyros literatūra: M. J. Voelkelio leksikografijos ir akcentologijos tyrinėjimai, A. T. Kuršaičio lietuvių kalbos chrestomatija (3 dalys), F. K. Mažeikos vokiečių–lietuvių kalbų žodynėlis (1898 ⁵1919), lietuvių kalbos vadovėlis pradedantiesiems (2 leidimai).

Daug leista vokiškos literatūros sekimų ir vertimų: A. Klukhono Luizė Prūsų karalienė (1901), Ch. von Schmido apysaka Genovaitė (1871), M. Schneckenburgerio Vakta prie Rynupės (1870), t. p. studentų himnas Gaudeamus igitur (1861?–1872?, vertė F. Beckeris), 1841 išleista pirmoji poezijos antologija lietuvių kalba Giesmės linksmybei ir prietelystei paliecavotos, 5 kalendoriai (Mažos Rytų ir Vakarų Prūsijos kalendros, 1851–58, Krikščioniškos kalendros, 1856–57, Prūsiškos kalendros, 1869–79, Lietuviškos kalendros, 1880–83, „Tilžės keleivio“ kalendros, 1884–1922) ir 9 laikraščiai. Leistas Naujasis keleivis (1880–83) ir Tilžės keleivis (1883–1924).

Didžiojoje Lietuvoje 1864 uždraudus spaudą lotynišku raidynu, spaustuvė 1872–85 daugiausia J. Zabermanno ir M. Valančiaus lėšomis išspausdino ne mažiau kaip 102 knygas Didžiajai Lietuvai: S. Kušeliausko, K. Prialgausko, J. Račkausko, H. Stelmakausko, M. Valančiaus parengtų giesmynų, maldaknygių, biblinių istorijų, šventųjų gyvenimo aprašymų, religinės didaktinės literatūros, keletą elementorių, kalendorių, lenkų ir lietuvių kalbos vadovėlį, M. Valančiaus apysaką Palangos Juzė (1873 ⁴1882). Švyturio bendrovės draugijos ir kitų leidėjų užsakymu išspausdino dar ~30 knygų Didžiojoje Lietuvoje 1904 panaikinus spaudos draudimą ir 1918 atkūrus Lietuvos valstybę.

Reilenderių įmonė intensyviai prekiavo lietuviška spauda, 1900 paskelbė savo leidinių katalogą Verlags‑Katalog von Reylaender und Sohn (užregistruota ir 84 Mažosios Lietuvos lietuviški spaudiniai). Po 1918 prekiavo su Lietuvos mokslinėmis bibliotekomis ir knygynais. 1934 pabaigoje įmonę nupirko Vokietijos nacionalsocialistų partijos spaudos bendrovė Sturmverlag, per II pasaulinį karą 1944 sunaikinta.

3037