rezervãcija (lotynų kalba reservatus – išsaugotas), rezervãtas, teritorija, kur prievarta būdavo apgyvendinami kolonizuoto krašto senieji gyventojai autochtonai. 21 amžiaus pradžioje rezervacijų yra Australijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje. Senieji Australijos gyventojai (aborigenai) išliko rezervacijose, įsteigtose dar 20 amžiaus 3 dešimtmetyje daugiausia nederlingose Vakarų ir Šiaurės Australijos srityse (iki 1963 į jas buvo keliami prievarta). 1975 jiems pripažintos teisės į rezervacijų žemę (dar australai).
Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybės sprendimu visi Jungtinių Amerikos Valstijų teritorijoje gyvenantys indėnai 1876 buvo perkelti į rezervacijas. Po Antrojo pasaulinio karo išsiplėtus judėjimui dėl indėnų teisių 20 amžiaus 8 dešimtmetyje genčių administracijų teisės išplėstos, buvo patenkinti daugelio Jungtinių Amerikos Valstijų autochtonų reikalavimai atgauti turėtas žemes (1971 Aliaskos eskimams ir aleutams patvirtinta 16 mln. hektarų žemės nuosavybė). Jiems priklausančiose teritorijose veikia Jungtinių Amerikos Valstijų federalinį statusą turinčios pačių indėnų sudarytos vyriausybės.
Kanadoje 1763 buvo sukurta vadinamoji Indėnų teritorija (į šiaurę nuo Didžiųjų ežerų ir Ohajo upės slėnyje). 1960 suteiktos rinkimų teisės visiems indėnams, skirta dotacijų, plėtojama savivalda; 1999 nuo Šiaurės Vakarų teritorijų atskirta savavaldė eskimų Nunavuto teritorija (apie 2 mln. km2).