rezervãtas (lot. rezervatus – išsaugotas), teritorija, kurioje gamtos turtų apsaugos ir didinimo, mokslo tikslais saugomas visas gamtos kompleksas, draudžiama bet kokia žmogaus ūkinė veikla. Rezervatuose saugomi tipiški arba unikalūs gamtiniai ir kultūriniai kraštovaizdžiai, juose esantys paveldo objektai, vertingos natūralios ekosistemos, buveinės, laukinių augalų, gyvūnų ir grybų genofondai. Rezervatai steigiami dažniausiai tokiose teritorijose, kurios yra tipiškos tam tikrai geografinei zonai (sričiai). Pagal saugomų kompleksų ypatumus rezervatai skirstomi į gamtinius (vertingiausiems gamtos kraštovaizdžiams išsaugoti) ir kultūrinius (kultūros kraštovaizdžio kompleksams išsaugoti). Rezervatai būna valstybiniai, rezervatai, esantys valstybiniuose parkuose arba biosferos rezervatuose, ir rezervatinės apyrubės. Rezervatus supa apsauginės zonos, kurios mažina greta esančių ir ūkio reikmėms naudojamų teritorijų įtaką, palaiko natūralius vyksmus. Pirmasis pasaulyje rezervatas buvo įsteigtas 1805 Danijoje, Gammelmoseno pelkėse. Vėliau rezervatai buvo steigiami beveik visose valstybėse.
Lietuvoje yra 3 valstybiniai gamtiniai (Čepkelių rezervatas, Kamanų rezervatas, Viešvilės rezervatas), 1 biosferos (Žuvinto biosferos rezervatas) ir 2 kultūriniai (Kernavės, Vilniaus pilių) rezervatai.
-rezervatai
1323