rezervinė valiuta

rezevinė valiutà, užsienio valiuta, kurios atsargas į apyvartą išleistai nacionalinei valiutai padengti ir tarptautiniams atsiskaitymams vykdyti kaupia šalies centrinis bankas ar vyriausybė. Rezervinės valiutos funkcijas atlieka valiutos, kurios yra laisvai konvertuojamos, turi santykinai pastovią vertę ir kurių valstybės užima svarbią vietą pasaulio ekonomikoje, tarptautinėje prekyboje ir finansų rinkose. 19 a.–20 a. pirmoje pusėje svarbiausia pasaulio rezervine valiuta buvo Didžiosios Britanijos svaras sterlingų, nuo 20 a. vidurio – Jungtinių Amerikos Valstijų doleris. 1999 įvestas euras iš karto tapo antrąja pagal svarbą rezervine valiuta pasaulyje, pakeitęs šioje pozicijoje Vokietijos markę. 2009 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriais buvo laikoma 62,2 %, eurais – 27,3 %, Didžiosios Britanijos svarais sterlingų – 4,3 %, Japonijos jenomis – 3,0 %, kitomis valiutomis – 3,2 % visų pasaulio valstybių oficialiųjų užsienio valiutų atsargų. 2015 pabaigoje Jungtinių Amerikos Valstijų doleriais buvo laikoma 64,0 %, eurais – 20,3 %, Didžiosios Britanijos svarais sterlingų – 4,7 %, Japonijos jenomis – 3,8 %, kitomis valiutomis – 7,2 % visų pasaulio valstybių oficialiųjų užsienio valiutos atsargų.