režmas (pranc. régime < lot. regimen – vedimas, vadovavimas), poltinis režmas, priemonių ir metodų, kuriais valdantysis elitas įgyvendina politinę, ekonominę ir ideologinę valdžią, visuma. Režimas atspindi tik vieną politinės sistemos funkcionavimo aspektą – politinės valdžios įgyvendinimo būdą, nors populiariojoje literatūroje režimo terminas dažnai vartojamas kaip visos politinės sistemos sinonimas. Režimas t. p. apibūdina piliečių padėtį visuomenėje, jų teises ir laisves, interesų realizavimo galimybes, piliečių įtraukimo į politinį gyvenimą laipsnį ir pobūdį (savanoriškas ir sąmoningas ar prievartinis ir manipuliacinis).
Režimų tipai įvairūs, priklauso nuo kriterijaus. Pvz., vertinant pagal valdžių (įstatymų leidžiamosios, vykdomosios ir teisminės) atskyrimą gali būti aiškiai atskirtų arba sulietų valdžių režimas, pagal kariuomenės vaidmenį – karinis arba civilinis režimas, pagal valstybės ir Bažnyčios tarpusavio santykius – teokratinis (klerikalinis) arba pasaulietinis režimas. Nustatant režimo tipą tiriama dviem aspektais: formaliu teisiniu (pagal nominalius valstybę sudarančius institutus) ir faktiniu (vertinami realūs valdžios mechanizmai, valdančiosios grupės sudėtis, pilietinės visuomenės institutai, opozicijos vaidmuo, neformalios politinės įtakos reikšmė, t. p. valdymo metodų pasikeitimo galimybės, kai nekeičiamos formalios politinės struktūros, ir daugelis kitų veiksnių). 21 a. pradžioje režimai dažniausiai skirstomi į demokratinius, autoritarinius ir totalitarinius (pagal valstybinės valdžios įsiskverbimo į kitas socialines sferas ir piliečių asmeninį gyvenimą laipsnį). Šie modeliai yra apytikriai, parodo tik esminius valstybės aspektus. Režimai nuolat kinta, daugelis jų yra pereinamojo iš autoritarinio į demokratinį tipo (pvz., autoritariniai režimai su formalios demokratijos elementais). Pasaulyje priskaičiuojama daugiau kaip 190 tokių režimų modifikacijų.
Režimo sąvoka socialiniuose moksluose paplito 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje. 20 a. viduryje ji įsigalėjo ir politologijoje, kai mokslininkai pradėjo atidžiau tirti nevakarietiškas politines struktūras ir prireikė neutralesnių terminų, kuriais galima būtų vienodai (t. y. atsiribojant nuo tik Vakarams būdingų pavyzdžių) nusakyti visų pasaulio valstybių funkcionavimą. Nuo 20 a. antros pusės politologinėje literatūroje režimo terminas dažnai vartojamas, yra patogus lyginant ir apibendrinant politines sistemas sudarančių labai skirtingų institutų (klanų, kastų, genčių, parlamentų, politinių partijų, interesų grupių) atliekamas politines funkcijas.
demokratinis režimas; autoritarinis režimas; totalitarinis režimas