režisiẽrius (pranc. régisseur < lot. rego – valdau), dramos, muzikos, radijo spektaklio, cirko vaidinimo, filmo, televizijos laidos arba masinio renginio kūrėjas. Vadovauja spektaklio (filmo) kūrimui: sudaro veikalo interpretacinį planą (rašo filmo režisūrinį scenarijų), per repeticijas (bandymus) stengiasi jį įgyvendinti (derina aktorių vaidybą, scenografo, kompozitoriaus kūrybą). Filmo režisierius vadovauja dar ir operatoriaus darbui, daro montažą.
Visų epochų teatre būta teatro veikėjų, atsakingų už spektaklio techn. organizavimą, jo meninę formą. Senovės Graikijoje šias funkcijas atliko dramaturgas arba protagonistas, jiems padėdavo choro didaskalas. Viduriniais amžiais vienu metu keliose vietose vykstantiems misterijų vaidinimams buvo paskiriamas vadovas (pranc. meneur de jeu). Renesanso epochoje ir baroko laikotarpiu spektaklius, kuriuose svarbiausia buvo dekoracijos ir scenos efektai, dažnai rengė architektai, dekoratoriai arba scenos mašinistai. Nuo 16 a. spektaklio vadovo funkcijas atliko ir dramaturgai, trupių antrepreneriai, 18 a.–19 a. pirmoje pusėje – pagrindiniai trupės aktoriai. Režisieriaus profesija atsirado 19 a. antroje pusėje. 20 a. pirmoje pusėje režisierius pradėta rengti teatro ir kino meno mokyklose. Lietuvoje nuo 1970 rengiami televizijos režisieriai, nuo 1975 – mėgėjų teatro režisieriai, nuo 1988 – dramos teatro režisieriai. Dar režisūra.