Rėži akmuõ, riedulys Šalčininkų rajono savivaldybės teritorijoje, Butrimonių seniūnijoje, į šiaurę nuo Rėžių kaimo. Geologinis gamtos paveldo objektas, gamtos paminklas (nuo 2000).
Riedulys netaisyklingos formos, paviršius apdūlėjęs ir apskaldytas. Aukštis 3,3 m, ilgis 5,7 m, plotis 4,67 m, didžiausia horizontali apimtis 16,36 metro. Manoma, sveria apie 20 tonų. Pagal petrologinę sudėtį Rėžių akmuo – rausvai rudas stambaus ir vidutinio grūdėtumo mikroklininis granitas su biotitu. Struktūra granitinė, metasomatinė, porfyroblastinė, tekstūra – masyvi, dėmėta (su balkšvais ir juodais intarpais). Mineralinė sudėtis: mikroklinas (50–60 %; grūdeliai didesni kaip 10 mm), kvarcas (30–35 %; 2–5 mm), plagioklazas (5–10 %; 0,5–3 mm), biotitas (1–5 %; mažesni kaip 1 milimetras). Riedulio pietvakarinės pusės nuožulniame paviršiuje iškaltas pirmajam rašytiniam Lietuvos vardo paminėjimui Kvedlinburgo analuose atminti skirtas įrašas LIETUVA LITVA 1009 Annales Quedlinburgenses, Vyčio ženklas ir rūtos šakelė (apie 1990 iškalė Alfonsas Dalinkevičius).
Rėžių akmuo
Rėžių akmuo rastas melioruojamuose laukuose apie 1980; buvo matoma tik viršutinė dalis. Atkastas 1988–89; atkasant riedulį suformuotas apie 40 m skersmens pažemėjimas, iš nukasto grunto – nedidelis kauburys (rytinėje pusėje), už jo puslankiu išdėstyta 11 mažesnių riedulių.
Saugomas nuo 1988. Rėžių akmenį aprašė A. Linčius (1990).