rezonánsai (pranc. résonance < lot. resonans – aidintis, atsiliepiantis), trupos gyvãvimo trukms hadrònai, trumpai (10–24–10–22 s) gyvuojančios elementariosios dalelės, kurios dėl stipriosios sąveikos suskyla į kitas elementariąsias daleles. Apie rezonansų egzistavimą sprendžiama iš varpo formos kreivės, rodančios elementariųjų dalelių sąveikos skerspjūvių priklausomybę nuo sąveikos energijos. Kreivė panaši į mechaninių svyravimų dažnio rezonansinę kreivę. Iš rezonansinės kreivės pločio Γ nustatoma dalelės gyvavimo trukmė: τ = h/Γ; čia h – Plancko konstanta. Rezonansų kvantiniai skaičiai (sukinys, izotopinis sukinys, elektrinis, barioninis krūviai, keistumas) nustatomi iš skilimo produktų. Barioninius rezonansus sudaro 3 kvarkai (arba antikvarkai), mezoninius – kvarkas ir antikvarkas.
Pirmąjį Δ++(1232), kurio elektros krūvis kaip 2 protonų, o masė 1232 MeV, 1952 atrado E. Fermi ir C. D. Andersonas.
348