rezonánsai (pranc. résonance < lot. resonans – aidintis, atsiliepiantis), trupos gyvãvimo trukms hadrònai, trumpai (10–24–10–22 s) gyvuojančios elementariosios dalelės, kurios dėl stipriosios sąveikos suskyla į kitas elementariąsias daleles. Apie rezonansų egzistavimą sprendžiama iš varpo formos kreivės, rodančios elementariųjų dalelių sąveikos skerspjūvių priklausomybę nuo sąveikos energijos. Kreivė panaši į mechaninių svyravimų dažnio rezonansinę kreivę. Iš rezonansinės kreivės pločio Γ nustatoma dalelės gyvavimo trukmė: τ = h/Γ; čia h – Plancko konstanta. Rezonansų kvantiniai skaičiai (sukinys, izotopinis sukinys, elektrinis, barioninis krūviai, keistumas) nustatomi iš skilimo produktų. Barioninius rezonansus sudaro 3 kvarkai (arba antikvarkai), mezoninius – kvarkas ir antikvarkas.
Pirmąjį Δ++(1232), kurio elektros krūvis kaip 2 protonų, o masė 1232 MeV, 1952 atrado E. Fermi ir C. D. Andersonas.
348
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.