rezonãtorius (lot. resono – duodu atgarsį), virpamoji sistema (styga, oras tam tikros formos inde, virpesių kontūras), kurią veikiant tam tikro dažnio išorine jėga sužadinami didžiausios amplitudės virpesiai (rezonansas). Tai vyksta, kai išorinio poveikio dažnis artimas rezonatoriaus savųjų virpesių dažniui. Rezonatorius stiprina (rezonuoja) vieno ar kelių savųjų virpesių dažnius (ir jų kartotinius). Pagal virpesių prigimtį rezonatoriai būna akustiniai (akustinis rezonatorius) ir elektromagnetiniai. Elektromagnetiniai rezonatoriai pagal stiprinamos bangos ilgį dar skirstomi į elektrinius (virpesių kontūras) ir optinius (optinis rezonatorius). Rezonatoriai naudojami patalpų akustikai gerinti, akustinėse sistemose (muzikos instrumentuose tam tikro tono garsui stiprinti), lazerių fizikoje, elektronikos inžinerijoje (įvairiuose stiprintuvuose), aplinkos apsaugoje (teršalams aptikti), medicinoje, karyboje, navigacijoje ir kitur.
564