rezorbcija

rezòrbcija (lot. resorbeo – įsiurbiu), įsiurbmas, aktyvus fiziologinis procesas, kurio metu maisto medžiagos (baltymai, angliavandeniai ir riebalai), suskilusios iki aminorūgščių, monosacharidų, glicerolio ir riebalų rūgščių, per virškinamojo trakto sieneles patenka į kraują ir limfą. Rezorbcija vyksta dėl filtracijos, osmoso, hidrostatinio slėgio, žarnų gaurelių judesių; labai svarbi ir ląstelių struktūrų veikla. Kai kurios maisto medžiagos pradeda rezorbuotis skrandyje. Svarbiausia maisto medžiagų rezorbcijos vieta yra plonoji (šiek tiek ir storoji) žarna, kurios plotas su gaureliais ir raukšlėmis yra 5–7 m². Kiekvienas gaurelis turi labai smulkių kraujo ir limfos kapiliarų tinklą bei lygiųjų raumenų skaidulas, kurios virškinimo metu sukelia ritmiškus gaurelių judesius. Optimalus rezorbcijo pH 7,0. Susitraukus gaurelio raumeniui turinys išspaudžiamas į limfagysles ir kraujagysles. Atsipalaidavusio gaurelio viduje susidaro neigiamas slėgis, kuris skatina žarnos turinio filtraciją į gaurelius. Šie judesiai vyksta 3–5 kartus per minutę, juos reguliuoja nervų sistema. Angliavandeniai ir baltymai rezorbuojasi į kraują, riebalai – į limfą. Rezorbcija gali susilpnėti dėl virškinimo fermentų trūkumo, žarnų uždegimo, padidėjusios peristaltikos. Rezorbciją stiprina B grupės vitaminai, aminorūgštys, tulžies rūgštys, arbata, kava.