Rheda‑Wiedenbrück

Rheda‑Wiedenbrück (Rda‑Výdenbriukas), miestas Vokietijos šiaurės vakaruose, Šiaurės Reino‑Vestfalijos žemėje, į pietvakarius nuo Bielefeldo.

48 600 gyventojų (2019; aglomeracijoje 66 100 gyventojų). Rheda‑Wiedenbrückas įsikūręs abipus Emso (teka į Šiaurės jūrą) aukštupio. Per Rhedą‑Wiedenbrücką eina Dortmundo–Bielefeldo–Hannoverio geležinkelis ir automobilių magistralė; geležinkelis ir plentas į Münsterį. Tekstilės, siuvimo, medienos apdirbimo, baldų, plastikų perdirbimo, maisto (mėsos), poligrafijos pramonė, transporto priemonių (automobilių gyvenamųjų priekabų, dviračių, motorolerių) gamyba. Miesto biblioteka. Kraštotyros (dar vadinamas Wiedenbrücko mokyklos), radijo ir telefono, automobilių, karietų, teatro muziejai, privatus linų audėjų muziejus.

Architektūra

Gotikinė Šv. Egidijaus bažnyčia (13–16 a.), romaninis bokštas (1221–35), Šv. Uršulės bažnyčia (apie 1470), Senoji (1619, 1790 išplėsta) ir Naujoji (1974, architektas H. Deilmannas) rotušė. 16–18 a. pilis (dabar rūmai).

Istorija

Rheda‑Wiedenbrückas susikūrė 1970 sujungus Rhedos ir Wiedenbrücko miestus, Batenhorsto, Lintelio, Nordrhedos‑Emso ir Sankt Vito gyvenvietes. Rheda pradėjo kurtis prie 1170 pastatytos pilies, 1355 gavo miesto teises. Wiedenbrückas pirmąkart paminėtas 758; 952 jam suteiktos turgaus, pinigų kalybos, muitų teisės, 12 a. pabaigoje – miesto teisės.

2271