Riazãnė (Рязань, Riazan), miestas Rusijos Federacijos europinėje dalyje, Vidurio Rusijos aukštumoje, prie Okos ir Trubežo upių santakos, į pietryčius nuo Maskvos; srities centras. 539 290 gyventojų (2020).
Per Riazanę eina Maskvos–Uljanovsko, Maskvos–Rostovo geležinkeliai ir plentai; plentas į Vladimirą. Upių uostas (Okos ir Maskvos upėmis laivai plaukia į Maskvą).
Mašinų (staklių, įrenginių naftos ir dujų gręžiniams) gamyba, elektronikos (karinės, aviacijos, skaičiavimo technikos, ryšio sistemų, telefono aparatų; Riazanės metalokeramikos prietaisų gamykla), radioelektronikos (televizorių), naftos chemijos, statybinių medžiagų (silikatinių plytų, betono), medienos apdirbimo, medicinos technikos, siuvimo, avalynės, maisto (malimo) pramonė. Riazanės apylinkėse auginama miežiai, kviečiai, rugiai, avižos, daržovės, veisiama galvijai, kiaulės, naminiai paukščiai. Turizmas. Radiotechnikos (įkurtas 1951), S. Jesenino (1915), medicinos (1943), žemės ūkio (1949) universitetai, teisės ir valdymo, technikos institutai, Maskvos kultūros ir meno, Maskvos atvirojo universitetų, Maskvos ekonomikos, vadybos ir teisės instituto filialai, kitos aukštosios mokyklos. Bibliotekos. Filharmonija. Dramos, muzikinis, lėlių, vaikų ir jaunimo teatrai. Cirkas. Istorijos ir architektūros, S. Jesenino muziejai rezervatai, karinio oro desanto istorijos muziejus.
Riazanė
Architektūra
Kristaus Atsimainymo cerkvė Riazanėje (1695)
Trubežo ir Lebedės upių santakoje – kremlius (pradėtas 1095); jame – Kristaus Gimimo (15 a., perstatytas 1826), Arkangelų (16 a., išplėstas 1647), Švč. Dievo Motinos Užmigimo, arba Uspenijės (1699, architektas J. Buchvostovas) soborai, Šventosios Dvasios cerkvė (1642, architektas V. Zubovas), arkivyskupo rūmai (1653–92, architektas J. Jaršovas su kitais). Kiti statiniai: Viešpaties Apsireiškimo (1647), Kristaus Atsimainymo (1695) cerkvė, klasicistiniai bajorų susirinkimo rūmai (pagrindinė jų dalis, 18 a. pabaiga–19 a. pradžia), prekybos eilės (19 a. pirma pusė). 1780 miestas taisyklingai suplanuotas. 20 a. pastatyta teatro ir koncertų salė (1956, architektas I. Antipovas ir kiti), cirko pastatas (1971), gyvenamųjų rajonų.
2271
Istorija
Miesto pradžia – viatičių kolonizuotose mordvių žemėse 1095 pastatyta pilis‑kremlius, metraščiuose vadinamas Riazanės Perejaslavliu. 1237 mongolams‑totoriams sugriovus Senąją Riazanę (įkurta 10 a., buvo apie 50 km į pietvakarius nuo Riazanės) 14 a. viduryje–1521 Riazanės Perejaslavlis buvo Riazanės kunigaikštystės sostinė, vyskupijos centras. 1521 galutinai atiteko Maskvos valstybei. 1778 pavadinta dabartiniu vardu (neoficialiai taip vadinta nuo 16 a.). Nuo 1778 vietininkystės, nuo 1796 – gubernijos, nuo 1937 – srities centras. Nuo 19 a. vidurio plėtojama pramonė. 1890 iki Riazanės nutiestas geležinkelis. Per II pasaulinį karą pafrontės miestas, kurį dažnai bombardavo nacių Vokietijos aviacija. 20 a. Riazanė labai išsiplėtė (1897 gyveno 46 000, 2002 – 521 000 žmonių).
Riazanės kremlius