ribnės šlaidos, papildomos gamintojo išlaidos, kurias jis patiria gamindamas papildomą produkcijos vienetą.
Ribinių išlaidų lygio ir dinamikos analizė labai svarbi gamintojams, nes padeda nustatyti, koks gamybos mastas leis pasiekti masto ekonomiją (vidutinių išlaidų produkcijos vienetui sumažėjimą) ir koks – gauti maksimalų pelną. Didinant produkcijos gamybą ribinių išlaidų kitimą lemia tik vadinamosios kintamosios išlaidos (priklauso nuo gamybos masto; pavyzdžiui, išlaidos žaliavoms ir medžiagoms, darbuotojų darbo užmokesčiui, elektros energijai), o pastoviosios išlaidos (nepriklauso nuo gaminamo produkcijos kiekio; pavyzdžiui, išlaidos patalpų nuomai) ribinių išlaidų dydžiui įtakos neturi. Didėjant gamybos mastui ribinės išlaidos iš pradžių dažniausiai mažėja dėl masto ekonomijos, bet pasiekusios tam tikrą minimalų lygį vėl ima didėti dėl mažėjančio gamybos veiksnių ribinio produktyvumo. Optimalus gamybos mastas, kuriam esant gamintojas gauna maksimalų pelną, pasiekiamas, kai ribinės išlaidos lygios ribinėms pajamoms, gautoms iš to paties papildomo produkcijos vieneto (tobulosios konkurencijos rinkoje – ir produkcijos rinkos kainai).
kintamosios išlaidos; optimalus gamybos mastas