ribóženklis, ežiãženklis, nustatytų standartų stulpelis, skirtas žemės sklypų riboms ženklinti vietovėje. Lietuvoje riboženklis būna medinis, gelžbetoninis, metalinis, plastikinis. Medinio riboženklio ilgis 110–120 cm, storis 12–20 centimetrų. Viršutinė dalis nusmailinta. Apatinėje dalyje 20 cm nuo pagrindo įtvirtinamas 20–30 cm ilgio skersinis. Jei gruntas kietas, riboženklio ilgis mažinamas iki 100 centimetrų. Gelžbetoninio riboženklio ilgis 80–120 cm, storis 10–15 centimetrų. Jo viršutinėje dalyje įtvirtinama metalinė markė su Gedimino stulpais. Viršūnėje matoma išlindusi metalinio strypo dalis. Metalinio riboženklio ilgis – 100–120 cm, skersmuo ne mažesnis kaip 5 cm (vamzdžių) arba 3 cm (strypų). Plastikinis riboženklis naudojamas suderinus su žemėtvarkininkais. Riboženklis įkasamas arba įkalamas, virš žemės paviršiaus (kauburio) jo paliekama 15–20 centimetrų. Metalinis strypas (ar vamzdis) įtvirtinamas taip, kad jo viršūnė būtų sulig žemės paviršiumi, o riboženklio vieta papildomai pažymima mediniu kuoleliu. Aplink riboženklį supilamas apvalios formos kauburys. Jo skersmuo viršuje būna 150–200 cm, aukštis nuo žemės paviršiaus 30 centimetrų. Apie kauburį iškasamas apie 30 cm gylio ir pločio griovys, kad nutekėtų vanduo.
2436