Kalýtis Ričardas 1932 03 31Kauliniškis (Utenos vlsč.), lietuvių rašytojas. Dr. (technol. m.; techn. m. kand. 1975). 1949 su motina ištremtas į Sibirą. 1961 baigė Irkutsko politechnikos institutą (mechaniką). 1958–61 Rytų Sibiro mokslų akademijos, 1961–67 Vilniaus plastmasinių dirbinių, 1967–77 Vilniaus šlifavimo staklių gamyklos konstruktorius. 1977–93 Vilniaus elektros suvirinimo įrengimų mokslinio tyrimo instituto sektoriaus vadovas.
Kūryba
Parašė autobiografinę knygą Mūsų – ne dainų metas (1992), romaną Verksmo vieta: vaizdai iš mano vaikystės sodžiaus (1995, Žemaitės premija 1996); jose vaizduojami paskutinių prieš SSRS okupaciją metų Rytų Aukštaitijos kaimo reginiai, šmaikštūs ir linksmi nutikimai, būdinga nostalgiška intonacija, pasakojimo fragmentiškumas, aukštaitiški frazeologizmai. Romane Karklų rožės: pasmerktųjų romanas (1999) autentiškai pavaizduota partizanų kova ir buitis, Lietuvos kaimo tragedija pirmaisiais SSRS okupacijos po II pasaulinio karo metais. Dar parašė romaną Juodnugarių laikai (2002) apie lietuvių sodiečių gyvenimą 20 a. pradžioje, jų dalyvavimą Rusijos–Japonijos kare (1904–05) ir Lietuvos nepiklausomybės kovose (1918–20).
Ričardas Kalytis
Apdovanojimai
Žemaitės premija (1996).
2271