Mirõnas Ričardas 1908 04 05Zaisan (Kazachija) 1979 04 26Vilnius, lietuvių kalbininkas, vertėjas. P. Mirono sūnus, M. Mironaitės brolis. Dr. (hum. m.; filol. m. kand. 1948). 1933 Vytauto Didžiojo universitete baigė klasikinę filologiją. 1933–36 studijavo orientalistiką ir lyginamąją kalbotyrą Indijos civilizacijos institute Sorbonoje; É. Benveniste’o mokinys. Dirbo mokytoju Kaune, Vilkaviškyje. 1944–49 dėstė Kauno universitete, 1946–49 Istorijos ir filologijos fakulteto dekanas; docentas (1946). 1949–50 vadovavo Klaipėdos mokytojų institutui. 1950–54 dėstė Vilniaus pedagoginiame institute (Lietuvių kalbos ir literatūros fakulteto dekanas, Lietuvių kalbos katedros vedėjas). 1954–55 Černivcų (Ukraina) universiteto Lotynų kalbos katedros vedėjas. Nuo 1950 dėstė Vilniaus universite, 1958 Užsienio kalbų, 1962–70 Prancūzų kalbos, 1970–79 Klasikinės filologijos katedros vedėjas. 1958–79 žurnalo Kalbotyra atsakomasis redaktorius.
Ričardas Mironas
Paskelbė straipsnių sanskrito, lietuvių ir rusų kalbų lyginamosios istorinės gramatikos klausimais. Vidutinio ir pussunkio svorio Lietuvos bokso čempionas. Su J. Dumčiumi ir K. Kuzaviniu parašė lotynų kalbos vadovėlius: Lotynų kalba (1960), Lectiones latinae (1969), Elementa latina (1978 31999). Išleido knygas Kalbotyros įvadas (1969), Kalbos mokslo pagrindai (1971), Oria kalbos žodyną (1972). Iš sanskrito (Pančatantra, išleista 1990), senosios graikų (Aischilo tragedija Prikaltasis Prometėjas 1947, Septynetas prieš Tebus 1953, Epikūro Apie laimę, išleista 2000, su A. Matulioniu), prancūzų (G. de Maupassant’o romaną Pjeras ir Žanas 1937, J.‑J. Rousseau romaną Julija, arba naujoji Elojiza 3 d. 1938–39), rusų kalbų išvertė grožinės literatūros kūrinių.
2069