ričerkãras (it. ricercare – ieškoti), 16–17 a. instrumentinės muzikos žanras; šio žanro kūrinys. Ričerkarai buvo dviejų tipų: improvizacinis (rapsodinis) ir imitacinis.
Improvizacinis ričerkaras
Iš pradžių ričerkaru vadintas į preliudą panašus įžanginis kūrinėlis liutniai, violai, klavesinui arba vargonams, skirtas instrumentui išbandyti arba svarbesnio kūrinio (moteto, psalmės, šokio, mišių dalies) dermei parodyti. Tokiam ričerkarui būdinga laisva akordų ir įvairių pasažų kaita. Ričerkaras pirmą kartą paminėtas F. Spinacino rinkinyje Liutnios tabulatūra, I knyga (Intabulatura de lauto, libro I 1507). Improvizacinių ričerkarų 16 a. sukūrė V. Capirola, M. A. Cavazzoni, F. da Milano, S. Ganassi, G. Bassano ir kiti. D. Ortizas veikale Traktatas apie glosas (Trattado de glosas 1553) ričerkaru vadino ne tik puošnius kūrinius violai solo, bet ir violos variacijas pagal klavišiniu instrumentu atliekamą skaitmeninį bosą. Vėlyviausi improvizacinio ričerkaro pavyzdžiai – į etiudą panašūs D. Gabrielli ir G. B. Antoni 17 a. pabaigos ričerkarai violončelei.
Imitacinis ričerkaras
Imitacinio ričerkaro raidai, manoma, turėjo įtakos 16 a. motetas. J. Buuso, A. Padovano keturbalsiai ričerkarai buvo variantinės formos, būdingos moteto žanrui. Kai kurie dvibalsiai ričerkarai (O. di Lasso, G. Gentile’s) buvo vartojami kaip solfedžio pratimai. 16 a. antrai pusei būdingas imitacinio ričerkaro modelis susiklostė G. Cavazzoni kūryboje. Jis turėjo mažiau padalų ir temų negu motetas, bet kiekviena tema imituojama daugiau kartų. Ričerkaro padalos užbaigiamos tokatiniais pasažais, akordinė faktūra pasirodo tik kūrinio pabaigoje. Ričerkarai buvo vienatemiai, dvitemiai, daugiatemiai (iki 4–5 temų). Ričerkarus kūrė J. Buusas, A. Gabrieli (vargonams, apie 1570), G. Gabrieli, R. Rodio, J. Frobergeris (14 ričerkarų), J. S. Bachas.
16 a. antroje pusėje–17 a. pradžioje ričerkaruose vartota streta, temos augmentacija, diminucija, inversija, sudėtingasis kontrapunktas ir kitos polifoninės technikos priemonės. Polifoninio ričerkaro kulminacija – imitacinėms fantazijoms artimi G. Frescobaldi dvitemiai, tritemiai, keturtemiai ričerkarai, liturgijai skirti kelių padalų variantiniai ričerkarai iš rinkinio Muzikos gėlės (Fiori musicali 1635). 17 a. imitacinės kompozicijos vis dažniau buvo vadinamos fuga.
1571