Richard McKay Rorty
Rorty Richard McKay (Ričardas Makėjus Ròrtis) 1931 10 04Niujorkas 2007 06 08Palo Alto (Kalifornijos valstija), Jungtinių Amerikos Valstijų filosofas, neopragmatizmo atstovas. Dr. (1956). Amerikos menų ir mokslų akademijos narys (1983).
Išsilavinimas ir veikla
1946–52 studijavo Čikagos, 1952–56 – Yale’io universitetuose. 1961–82 dėstė Princetono, 1982–98 – Virdžinijos, 1998–2007 – Stanfordo universitetuose; profesorius (1983). Amerikos filosofų asociacijos prezidentas (Rytų padalinio, 1979–80).
Patirta įtaka
Pažiūroms turėjo įtakos klasikinis pragmatizmas (J. Dewey, W. Jamesas ir kiti), F. Nietzsche, L. Wittgensteinas, M. Heideggeris, W. V. O. Quine’as ir kiti.
Tradicinės filosofijos kritika
Teigdamas epistemologijos pabaigą R. M. Rorty neigė tradicinį sielos ir kūno, objekto ir subjekto dualizmą bei metafizinių klausimų prasmingumą. Anot jo, filosofija turi kelti ne egzistavimo, bet prasmės klausimą. Tradicinė filosofija, mokslas ir religija ieško atsakymų į klausimą, kas egzistuoja, kas yra tiesa, objektyvumas, racionalumas. R. M. Rorty manymu, reikia klausti, kas esame, kokia mūsų egzistavimo prasmė, kokia turi būti visuomenė, kurioje gyvename. Laikėsi reliatyvistinio pažiūrio, kad į šiuos klausimus galimi įvairūs atsakymai. Socialinėje sferoje yra svarbi ne tiesa, bet solidarumas. Dorovinė žmonijos pažanga, pasak jo, vyksta didėjant solidarumui ir gebėjimui pasitikėti kitu.
Richard McKay Rorty
Tiesos samprata
R. M. Rorty teigė, kad apie tiesą galima kalbėti tik tam tikros kalbos rėmuose – tiesa visada priklauso nuo tam tikro žodyno. Todėl yra svarbesni ne žodyno ir tiesos santykio, bet įvairių žodynų derinimo klausimai. Nėra tokios metakalbos, kuria galima būtų patikrinti sakinių absoliutų teisingumą ar klaidingumą, todėl visuotinė tiesa neegzistuoja. Pasak R. M. Rorty, tiesa yra ne tikrovės atspindys, bet tikėjimo dalykas.
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Filosofija ir gamtos veidrodis (Philosophy and the Mirror of Nature 1979), Pragmatizmo pasekmės (Consequences of Pragmatism 1982), Atsitiktinumas, ironija ir solidarumas (Contingency, Irony, and Solidarity 1989), Objektyvumas, reliatyvizmas ir tiesa (Objectivity, Relativism, and Truth), Esė apie Heideggerį ir kitus (Essays on Heidegger and Others, abu 1991), Tiesa ir pažanga (Truth and Progress 1998), Iškovoti mūsų šalį: Kairioji mintis dvidešimtojo amžiaus Amerikoje (Achieving Our Country: Leftist Thought in Twentieth Century America), Filosofija ir socialinė viltis (Philosophy and Social Hope 2000), Religijos ateitis (The Future of Religion, su Gianni Vattimo, 2005), Filosofija kaip kultūros politika (Philosophy as Cultural Politics 2007), Sąmonė, kalba ir metafilosofija (Mind, Language, and Metaphilosophy, išleista 2014).