Richard Wagner (1860, fotografas P. Petit)
Richard Wagner (1860, fotografas P. Petit)
Wagner Richard (Richardas Vãgneris) 1813 05 22Leipcigas 1883 02 13Venecija (palaidotas Bayreuthe), vokiečių kompozitorius, dirigentas. Vienas žymiausių vokiečių romantinės operos kūrėjų. Nuo 1822 muzikos pradmenų mokėsi Dresdeno Šv. Kryžiaus mokykloje, nuo 1824 – skambinti fortepijonu. 1828–33 gyveno Leipcige; savarankiškai mokėsi kontrapunkto, sukūrė pirmuosius muzikos kūrinius, 1831–33 universitete studijavo klasikinę filologiją. 1833–34 teatro chormeisteris Würzburge. 1834–36 Magdeburgo teatro, nuo 1837 Karaliaučiaus operos ir Rygos miesto teatro (iki 1839) muzikos direktorius. 1836 kaip Karaliaučiaus operos kapelmeisterio asistentas su teatro trupe gastroliavo Klaipėdoje. 1839–42 gyveno Paryžiuje, 1842–49 – Dresdene, dirigavo operos teatro spektakliams ir simfoniniams koncertams.
1849 dalyvavo Dresdeno sukilime prieš Saksonijos karalių Frydrichą Augustą, sukilimą numalšinus gyveno Šveicarijoje, Italijoje, Prancūzijoje. Bavarijos karaliaus Liudvigo II pakviestas 1864 apsigyveno Miunchene. 1865–72 gyveno Šveicarijoje, nuo 1872 – Bayreuthe. 1876 čia naujame teatre (pastatytas R. Wagnerio muzikinių dramų ciklui) įvyko pirmasis R. Wagnerio operų festivalis – parodytas operų ciklas Nybelungo žiedas. 1882 pabaigoje R. Wagneris išvyko į Veneciją.
Kūryba
R. Wagneris – vėlyvojo romantizmo kompozitorius, muzikinio teatro ir muzikos reformatorius, meno teoretikas, eseistas, publicistas, kurio estetinių pažiūrų esmė – meno galios mitas (meno vyraujantis vaidmuo visuomenėje, religijose ir valstybėse).
R. Wagnerio filosofinės pažiūros susiklostė iš kai kurių J.‑J. Rousseau, J. G. Herderio, A. Comte’o, L. Feuerbacho, labiausiai iš F. Nietzsche’s asmenybės dieviškumo ir A. Schopenhauerio filosofijos idėjų. Meno teorijos ir filosofijos idėjas R. Wagneris išdėstė studijose: Menas ir revoliucija (Die Kunst und die Revolution 1849), Ateities meno kūrinys (Das Kunstwerk der Zukunft 1850), Žydiškumas muzikoje (Das Judentum in der Musik 1850), Opera ir drama (Oper und Drama 1851) ir kitose. Jose R. Wagneris vertino muzikos ir meno reiškinius, ieškojo muzikos nuopuolio priežasties, pasižymėjo radikaliomis antisemitinėmis pažiūromis, manė, kad muziką būtina derinti su meno kitomis rūšimis.
Visas meno rūšis vienijančiu žanru, visuotiniu meno kūriniu (vokiškai Gesamtkunstwerk) R. Wagneris laikė savo sukurtą muzikinę dramą, kurioje derinama muzika, poezija, scenografija ir scenos vyksmas.
Operos
Reikšmingiausia kūrybos dalis – operos, tarp jų – Riencis (Rienzi 1840, pagal E. G. Bulwerio‑Lyttono romaną, pastatyta 1842 Dresdene), Skrajojantis olandas (Der fliegende Holländer 1841, pagal H. Heine’s novelę Pono von Schnabelewopskio memuarai ir W. Hauffo pasaką Laivas vaiduoklis, pastatyta 1843 Dresdene, Lietuvoje pastatyta 1978), Tanhoizeris ir dainininkų turnyras Wartburge (Tannhäuser und der Sängerkrieg auf der Wartburg 1844, pagal vidurinių amžių legendas, pastatyta 1845 Dresdene, Lietuvoje pastatyta 1930, 1990), Lohengrinas (1848, pagal vidurinių amžių sagas, pastatyta 1850 Weimare, Lietuvoje pastatyta 1926), Tristanas ir Izolda (Tristan und Isolde 1859, pagal keltų sagą, pastatyta 1865 Miunchene), Niurnbergo meisterzingeriai (Die Meistersinger von Nürnberg 1867, pagal 16 a. Niurnbergo kroniką, pastatyta 1868 Miunchene), operų tetralogija Nybelungo žiedas (Der Ring des Nibelungen; pagal skandinavų epą Eda ir vokiečių epą Nybelungo giesmė, visa tetralogija pastatyta 1876 Bayreuthe): Reino auksas (Das Rheingold 1854, pastatyta 1869 Miunchene), Valkirija (Die Walküre 1856, pastatyta 1870 Miunchene, Lietuvoje pastatyta 2007), Zygfrydas (Siegfried 1869), Dievų žuvimas (Götterdämmerung 1874, abi pastatytos 1876 Bayreuthe), misterija Parsifalis (1882, pagal minezingerio Wolframo von Eschenbacho poemą, pastatyta 1882 Bayreuthe).
R. Wagnerio operos (sukurtos pagal savo libretus) – monumentalios sceninės muzikinės dramos, pagrįstos vokalinės ir instrumentinės simfoninės muzikos sinteze. Joms būdinga mitologinė (legendų) tematika, stiprių charakterių veikėjai, spalvingi gamtos vaizdai. Siužeto plėtotei vietoj operai būdingų arijų ir ansamblių naudojama ekspresyvus melodingas rečitatyvas, sudėtingų leitmotyvų sistema, savarankiški simfoniniai epizodai.
Kiti kūriniai
Simfonijos C‑dur (1832), E‑dur (1834), uvertiūros, kūriniai fortepijonui, chorui, balsui.
L: A. Kučinskas Vagneris Kaunas 1939; D. Belanas Aš, Richardas Vagneris… Vilnius 1980; D. Kšanienė Muzika Klaipėdos krašte Klaipėda 1996; J. Köhler Friedrich Nietzsche ir Cosima Wagner Vilnius 2004; V. Gerulaitis Pavėsinėje su Richardu Wagneriu. Neišgalvotos muzikos istorijos Vilnius 2011; T. W. Adorno Versuch über Wagner München 21964; P. Bassett The Nibelung’s Ring Cambridge 1998, Wagner’s Parsifal – The Journey of a Soul Cambridge 2001; H. Salmi Imagined Germany: Richard Wagner’s National Utopia New York 1999; Richard Wagner. Persönlichkeit, Werk und Wirkung Leipzig 2013.
1915