ridikai

ridkai, bastutinių (Brassicaceae) šeimos, ridiko genties, valgomojo ridiko (Raphanus sativus) rūšies vienamečiai arba dvimečiai žemės ūkio kultūriniai augalai. Vienamečiai ridikai (ankstyvųjų veislių) sėjos metais duoda šakniavaisius ir sėklas, dvimečiai (vėlyvųjų veislių) – sėjos metais šakniavaisius, antrais metais – sėklas. Lapai suskaldyti arba ištisiniai. Žiedai balti, rausvi arba šviesiai violetiniai. Vaisiai – 2,5–7,5 cm ilgio ankštaros, Sėklos smulkios. Šakniavaisiai (pailgi, apvalūs, balti, raudoni, gelsvi, juodi) turi vitamino C, baltymų, mineralinių medžiagų, angliavandenių, karboksirūgščių, celiuliozės, aminorūgščių, cholino, fermentų, eterinių aliejų.

valgomasis ridikas (juodasis ridikas)

Lietuvoje

Lietuvoje auginami valgomojo ridiko 3 varietetų – valgomojo ridiko tipinio varieteto (Raphanus sativus var. sativus), valgomojo ridiko aliejinio varieteto (Raphanus sativus var. oleiformis) ir valgomojo ridiko uodegotojo varieteto (Raphanus sativus var. caudatus) – augalai. Valgomojo ridiko tipiniam varietetui priskiriamų augalų veislių grupės pagal vegetacijos trukmę skirstomos į trumpos vegetacijos (1–2 mėn.) ridikėlius ir ilgos vegetacijos ridikus. Valgomojo ridiko uodegotojo varieteto augalai, vadinami uodegotaisiais ridikais, išaugina ilgas, dažniausiai baltas verpstės pavidalo šaknis. Valgomojo ridiko aliejinio varieteto augalai, vadinami aliejiniais ridikais, auginami pašarui (nereiklūs dirvožemiui). Vienos tinkamiausių Lietuvoje auginti valgomųjų ridikų veislės: žieminių – ‘Zimniaja kruglaja čiornaja’, vasarinių – ‘Agata’, aliejinių ridikų veislė ‘Rufus’.

valgomasis ridikas

849

-ridikas