riebalnis audinỹs, žmogaus ir stuburinių gyvūnų jungiamasis audinys, turintis riebalinių ląstelių. Jos (lipocitai, adipocitai) yra kilusios iš ilgaamžės, nesidalijančios, glaudžiai susitelkusios į skilteles, kurias skiria puraus jungiamojo audinio pertvaros, mezenchimos. Būna baltasis ir rudasis riebalinis audinys.
Baltasis riebalinis audinys
Baltasis riebalinis audinys paplitęs kūno dangoje (poodyje), taukinėse, pasaituose, aplink inkstus, širdį, akių obuolius. Ląstelės (vadinamosios vienalašės) didelės (iki 150 µm skersmens), apskritos arba daugiašonės, beveik visą citoplazmą užima vienas didelis riebalų lašas, suplokštėjęs branduolys ir negausios organelės, esančios prie ląstelės plazminės membranos. Jis baltos ar gelsvos (dėl karotinoidų) spalvos. Kiekis ir išsidėstymas organizme priklauso nuo lyties ir amžiaus. Sveiko suaugusio vyro baltasis riebalinis audinys sudaro iki 20 %, moters – iki 25 % kūno masės. Individualų jo kiekį lemia vidiniai (genetiniai, hormoniniai) ir išoriniai (aplinkos, gyvensenos) veiksniai. Padidėjęs kiekis lemia antsvorį ir nutukimą, sumažėjęs – per mažą svorį ir liesumą. Baltasis riebalinis audinys dalyvauja energijos ir vandens apykaitoje, atlieka apsauginę ir amortizacinę funkcijas, gamina hormonus (leptiną) ir kitas aktyvias medžiagas (mediatorius, citokinus, augimo veiksnius).
Rudasis riebalinis audinys
Rudasis riebalinis audinys būdingas žiemos miegu miegantiems gyvūnams, jo turi žmogaus vaisius ir naujagimis, suaugusio žmogaus organizme rudojo riebalinio audinio lieka tik tarp menčių, tarpuplautyje, aplink inkstus, aortą. Jo ląstelės (vadinamosios daugialašės) nedidelės, apskritos, turi apskritą branduolį, daug mitochondrijų ir mažų riebalų lašelių citoplazmoje. Dėl mitochondrijose esančių citochromų ir gausių kapiliarų tarp ląstelių jis yra rusvos ar rudos spalvos. Rudojo riebalinio audinio pagrindinė funkcija – termoreguliacija.
2064