riebal apýkaita, reakcijų, per kurias riebalai (trigliceridai) organizme skaidomi ir sintetinami, visuma. Augalai riebalus sintetina iš angliavandenių. Biosintezė ypač aktyvi bręstančiose aliejingose sėklose (riešutų, saulėgrąžų, aguonų). Dygstančių sėklų riebalus fermentai lipazės suskaido į glicerolį ir riebalų rūgštis. Iš jų susidaro angliavandeniai, kuriuos vartoja daigas. Žmogus ir gyvūnai vartoja augalų, gyvūnų riebalus gautus su maistu, susintetintus kepenyse arba atsarginius, esančius riebalinio audinio ląstelėse adipocituose. Riebalai yra organizmo energijos pagrindinis šaltinis, juos skaidant išsiskiria 37 kJ/g (9 kcal/g) energijos. Patekę su maistu riebalai pradedami virškinti skrandyje. Rūgščiai atspari lipazė, išskiriama liežuvio liaukų ir skrandžio epitelio ląstelių, hidrolizuoja trigliceridus. Šios rūgštinės lipazės yra svarbios hidrolizuojant riebalus kūdikių skrandyje. Suaugusių žmonių organizme didžioji riebalų dalis suskaidoma plonosiose žarnose, veikiant kasos fermentui lipazei. Labai svarbios riebalų skaidymui yra tulžies rūgštys, kurios emulguoja riebalus ir aktyvina fermentą. Kasos lipazė katalizuoja trigliceridų hidrolizę, atskeldama riebalų rūgštis, esančias prie C‑1 ir C‑3 anglies atomų. Veikiant lipazėms susidarę glicerolis, riebalų rūgštys ir monoacilglicerolis absorbuojami epitelinių žarnyno ląstelių. Riebalų rūgštys žarnyno ląstelėse prijungiamos prie glicerolio ir netirpūs vandenyje trigliceridai patenka į lipoproteinus, vadinamus chilomikronais, kurie pereina į limfą ir į kraują. Chilomikronų trigliceridai yra hidrolizuojami daugumoje audinių (išskyrus kepenis) lipoproteino lipazių, esančių kraujagyslių paviršiuje. Lipazės, kurias aktyvina baltymas apo C‑II, yra užląsteliniai fermentai, prijungti prie plazminės membranos per lipidų inkarą. Riebalų rūgštys raumenyse ir kituose audiniuose pernešamos pro plazminę membraną, yra energijos šaltinis, riebaliniame audinyje iš jų resintetinami riebalai. Glicerolis kepenyse gali būti panaudotas trigliceridų sintezei, glikolizei arba gliukoneogenezei. Kepenyse trigliceridai sintetinami iš angliavandenių ir aminorūgščių, jie įjungiami į labai mažo tankio lipoproteinus ir per kraują pernešami į audinius. Riebalinio audinio ląstelėse riebalai skaidomi nuo hormonų – adrenalino, gliukagono, adrenokortikotropinio hormono priklausomos lipazės. Susidariusios laisvosios riebalų rūgštys pereina į kraują, susijungia su serumo albuminu ir pernešamos į griaučių raumenis, širdį ir kitus organus. Adipocituose susidaręs glicerolis pernešamas į kepenis. Riebalų rūgštys mitochondrijose arba peroksisomose oksiduojamos ß oksidacijos būdu.
Riebalai sintetinami iš glicerolio ir riebalų rūgščių. Riebalų rūgštys sintetinamos organizme iš angliavandenių ir aminorūgščių arba patenka su maistu. Riebalų rūgštys aktyvinamos prijungiant jas prie kofermento A (KoA). Katalizuojant aciltransferazėms acilgrupė nuo acil‑KoA pernešama ant glicerolio 3‑fosfato, susidaro fosfatido rūgštis. Veikiant fosfatazei fosforo rūgšties liekana pašalinama ir prie diglicerolio prijungiama dar viena acilgrupė. Riebalų biosintezė intensyviai vyksta riebaliniame audinyje, pieno liaukose, kepenyse. Riebalų apykaitos produktai iš organizmo šalinami su riebalų ir prakaito liaukų sekretu, nusilupančiu odos raginiu sluoksniu, išmatomis ir šlapimu. Riebalų apykaitą organizme reguliuoja centrinė nervų sistema, skydliaukės, antinksčių, lytinių liaukų ir kai kurie kiti hormonai. Riebalų apykaita sutrinka, kai yra nepakankama tulžies sekrecija, sergant cukriniu diabetu, kai kuriomis kepenų ligomis, alkoholizmu.
626