riebalų rūgštys

riebal rgštys, alifatinės ilgos anglies atomų grandinės monokarboksirūgštys. Būna nesočiosios (molekulėje yra nuo 1 iki 4 dvigubųjų ryšių) ir sočiosios (anglies atomai susijungę tik viengubaisiais ryšiais). Gamtoje daugiausia paplitusios nešakotos grandinės riebalų rūgštys. Žinoma apie 100 gamtinių riebalų rūgščių, jos būna laisvos ir esterių pavidalo. Svarbiausios gamtinės nesočiosios riebalų rūgštys yra arachidono, krotono, palmitoleino, vakceno rūgštys, linolo rūgštis, linoleno rūgštis. Iš sočiųjų gamtinių riebalų rūgščių svarbios yra sviesto rūgštis, palmitino rūgštis, stearino rūgštis, lauro, miristo, arachido, lignocero rūgštys. Riebalų rūgštys blogai tirpsta vandenyje. Lydymosi temperatūra priklauso nuo anglies atomų skaičiaus ir cheminių ryšių pobūdžio, pvz., sočiosios stearino rūgšties ji yra 69,6 °C, nesočiosios linoleno rūgšties –11 °C. Normaliomis sąlygomis sočiosios riebalų rūgštys (C₁₂–C₂₄) yra vaško konsistencijos, nesočiosios riebalų rūgštys, turinčios tokį patį C atomų skaičių, – skysčiai. Riebalų rūgštys yra silpnos rūgštys. Būdingos karboksirūgščių cheminės savybės, viena svarbiausių savybių – sočiosios riebalų rūgštys su alkoholiais sudaro esterius. Jų ir glicerolio esteriai trigliceridai vadinami riebalais. Nesočiosios riebalų rūgštys skirstomos į mononesočiąsias ir polinesočiąsias. Nesočiosiose riebalų rūgštyse dvigubieji ryšiai nesudaro konjuguotos sistemos, šios rūgštys yra cis‑konfigūracijos. Žmogaus organizmas nesintetina linolo ir α‑linoleno rūgščių, jas organizmas turi gauti su maistu. Organizmo vystymuisi yra būtinos nesočiosios riebalų rūgštys. Iš arachidono rūgšties sintetinamos biologiškai aktyvios medžiagos (prostaglandinai, prostaciklinai, tromboksanai, leukotrienai), kurios reguliuoja kraujo krešumą, leukocitų judėjimą. Polinesočiosios riebalų rūgštys būtinos vaiko smegenų veiklai, regėjimui, suaugusiųjų organizme mažina cholesterolio, trigliceridų koncentraciją kraujuje, stabdo aterosklerozę, slopina uždegimus. Šių riebalų rūgščių gausu aliejuose (saulėgrąžų, sojų, kukurūzų), lašišose, silkėse, žuvų taukuose, žinduolių kepenyse. Mononesočiosios riebalų rūgštys svarbios širdies veiklai. Šių riebalų rūgščių daug yra alyvuogių ir rapsų aliejuje.

-riebiosios rūgštys