riešapelekės žuvys

riešapelẽkės žùvys (Crossopterygii), mėsingapelekių (Sarcopterygii) poklasio kaulinių žuvų antbūris. 3 būriai: ripidistijos (arba Osteolepidiformes), celakantai (Coelacanthiformes, arba Actinistia) ir Struniiformes. Riešapelekių žuvų liekanų aptinkama visuose žemynuose nuo ankstyvojo devono. Klestėjo karbone, beveik visai išnyko vėlyvosios kreidos periode (prieš 50–70 mln. metų). Dabar iš riešapelekių žuvų gyvena tik 2 latimerijų (Latimeria) rūšys latimerija (Latimeria chalumne) ir Latimeria menadoensis. Gyvena Indijos vandenyne prie Komorų salų ir Ramiajame vandenyne prie Sulawesi salos, 80–250 m gylyje. Retos. Riešapelekių žuvų kūnas iki 2 m ilgio, iki 95 kg masės. Kūną dengia kosmoidiniai žvynai. Išmirusių riešapelekių žuvų poriniai pelekai buvo labai lankstūs mėsingi; jais remdamosios galėjo ropoti. Jų ašiniai griaučiai panašūs į keturkojų stuburinių gyvūnų. Nugaros pelekai du. Uodegos pelekas platus heterocerkinis. Kaukolės smegeninė dalis beveik visa sukaulėjusi, susidėjo iš 2 judamai sunertų dalių; smegenys užėmė nedidelę kaukolės ertmės dalį (60 kg latimerijos smegenys sveria tik 3 g). Stuburo slanksteliai žiedo arba pusžiedžio formos. Riešapelekės žuvys turėjo chordą, arterinį konusą, choanas, spiralinę žarnyno raukšlę, atsiveriančią į kloaką. Iš pradžių jos gyveno gėluosiuose vandenyse, vėliau paplito ir jūrose. Buvo plėšrios, mito įvairiomis žuvimis ir bestuburiais gyvūnais. Riešapelekės žuvys svarbios stuburinių gyvūnų evoliucijos tyrimams.