riešutniai augala, riešutus ar riešuto pavidalo vaisius su valgomomis sėklomis vedantys augalai, dažniausiai medžiai ir krūmai, retai žoliniai augalai. Pasaulyje yra apie 80 rūšių riešutinių augalų, turinčių pramoninę reikšmę.
Pagal vaisius skirstomi į tikruosius riešutinius augalus ir tariamuosius riešutinius augalus. Tikrųjų riešutinių augalų vaisiai yra riešutai su valgoma sėkla (lazdynų, kaštainių, riešutmedžių). Tariamųjų riešutinių augalų vaisiai pagal vaisių klasifikaciją nėra riešutai, bet jų valgomos sėklos turi kietą kevalą (pistacijų, migdolų, kedrinių pušų). Riešutinių augalų sėklose (riešutų branduoliuose) dažniausiai susikaupia daug aliejų ir baltymų, rečiau jie būna krakmolingi (kaštainių). Svarbiausi riešutiniai augalai yra vakarinis anakardis (Anacardium occidentale), brazilinė bertoletija (Bertholletia excelsa), baltoji karija (Carya ovata), valgomasis kaštainis (Castanea sativa), riešutinis kokosas (Cocos nucifera), paprastasis lazdynas (Corylus avellana), graikinis riešutmedis (Juglans regia), keturlapė makadamija (Macadamia integrifolia), riešutinis lotosas (Nelumbo nucifera), tikroji pistacija (Pistacia vera), paprastasis migdolas (Amygdalus communis), kedrinė pušis (Pinus cembra), italinė pušis (Pinus pinea) ir kiti.
migdolinis bukulis
Rečiau plantacijose auginami migdolinis bukulis (Buchanania lanzan), indinis kanaris (Canarium indicum), migdolinis kariokaras (Caryocar amygdaliferum), menturinis kolamedis (Cola verticillata), rojinis šalmis (Lecythis zabucaja), lazdyninis čiliukas (Gevuina avellana) ir kiti. Lietuvoje iš riešutinių augalų savaime auga paprastasis lazdynas, dar kelių rūšių lazdynai ir riešutmedžiai auginami soduose.
kedrinė pušis
849