riešutmedniai (Juglandaceae), magnolijainių (Magnoliopsida) klasės augalų šeima. 7 gentys, apie 60 rūšių. Paplitę Europoje, Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Vasaržaliai medžiai, retai krūmai. Lapai pražanginiai, kartais priešiniai, poriniai arba neporiniai plunksniški, sudaryti iš 3–25 lygiakraščių arba dantytų lapelių. Augalai vienanamiai. Vyriškieji žiedai pavieniuose arba kuokštais susitelkusiuose žirginiuose, sukrauti ant antramečių ūglių. Moteriškieji žiedai susitelkę į žirginius arba kekes, kartais pavieniai. Vaisius – riešutas arba sparnavaisis. Riešutas visiškai apgaubtas neatsidarančiu ar atsidarančiu, plaušingu, sultingu arba kietu gvildu, kuris susidaro iš taurelės ir vainikėlio. Sėkla 1.
Kai kurių rūšių karijos ir riešutmedžio genčių augalų riešutai valgomi, iš jų spaudžiamas aliejus. Dauguma riešutmedinių yra svarbūs medieninai augalai. Jų mediena, ypač riešutmedžių ir karijų, naudojama apdailai, baldų pramonėje, statybose.
Daug riešutmedžio genties augalų yra vaistiniai ir dažiniai augalai. Pterokarijos (Pterocarya), karijos ir riešutmedžio genčių augalai auginami dekoratyviniuose želdynuose, soduose, plantacijose. Kelių rūšių riešutmedžiai yra vaistiniai augalai.
Lietuvoje plačiau auginami riešutmedžio genties medžiai, karijos ir pterokarijos auginamos labai retai.
849