riešutmedis

rešutmedis (Juglans), riešutmedinių (Juglandaceae) šeimos augalų gentis. 21 rūšis. Riešutmedis paplitęs Pietų Europoje, Azijoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje. Didžiausia įvairovė – Šiaurės Amerikoje.

Vasaržalis medis, išaugantis iki 50 m aukščio, retai žemas krūmas. Jaunos šakelės rudos, tankiai apaugusios liaukiniais, kartais ir šakotais plaukeliais. Lapai neporiniai, kartais poriniai plunksniški, iš 5–25 kiaušiniškų arba plačiai lancetiškų lapelių. Vyriškieji žiedai susitelkę į žirginius. Moteriškieji žiedai pavieniai arba susitelkę į viršūnines kekes. Vaisius – kaulavaisį primenantis kiaušiniškas arba elipsiškas riešutas, visiškai apgaubtas gvildo. Riešuto paviršius lygus, raukšlėtas arba briaunotas. Sėklos didelės valgomos. Maistui dažniausiai vartojami graikinio riešutmedžio (Juglans regia), rečiau kvapiojo riešutmedžio (Juglans ×bisbyi), pilkojo riešutmedžio (Juglans cinerea), siauralapio riešutmedžio (Juglans hindsii), kolumbinio riešutmedžio (Juglans neotropica), korėjinio riešutmedžio (Juglans sigillata), širdinio riešutmedžio (Juglans ailantifolia) riešutai. Jie valgomi švieži, naudojami konditerijos pramonėje, iš jų spaudžiamas aliejus.

graikinio riešutmedžio vaisiai

Širdinio riešutmedžio, pilkojo riešutmedžio, siauralapio riešutmedžio, mandžiūrinio riešutmedžio (Juglans mandshurica), juodojo riešutmedžio (Juglans nigra), graikinio riešutmedžio mediena gražios tekstūros ir spalvos, kieta, naudojama baldų pramonėje, apdailai, dirbiniams. Iš gvildų, žievės, lapų gaunami dažai. Riešutmedžių nesunokę vaisiai, gvildai ir lapai naudojami liaudies ir šiuolaikinėje medicinoje. Daugelio rūšių riešutmedis auginamas parkuose ir soduose kaip dekoratyvinis medis. Lietuvoje soduose ir dekoratyviniuose želdynuose auginamas graikinis riešutmedis, pilkasis riešutmedis, juodasis riešutmedis, retai – širdinis riešutmedis, mandžiūrinis riešutmedis. Pilkasis riešutmedis sodintas miškuose, pasitaiko sulaukėjusių.

žydintis graikinis riešutmedis

849