Rietãvas, miestas Lietuvos šiaurės vakaruose, į pietus nuo Plungės, prie Jūros aukštupio; savivaldybės, miesto seniūnijos, parapijos centras. 3195 gyventojai (2022). Per Rietavą eina Kryžkalnio–Vėžaičių, Plungės–Tauragės plentai. Aplink miestą yra Rietavo miškai, už 9 km į šiaurės vakarus nuo Rietavo išteka Jūra. Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia. Paštas, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, Lauryno Ivinskio gimnazija, lopšelis‑darželis, meno ir muzikos mokykla, kultūros centras, Irenėjaus Oginskio viešoji biblioteka. Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus. Rietavo dvaro sodyba.
Rietavo herbas
Architektūra
Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (1853–74)
Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios statinių kompleksas (1853–74, pirminio projekto autorius Gonsovskis, vėliau projektą koregavo architektas F. A. Stüleris, nuo 1860 – architektas F. Steinbartas). Bažnyčia kryžminė, bazilikinė, presbiterija užbaigta 3 apsidėmis, siluetas, tūrių ir fasadų kompozicija sudėtinga, daugiaplanė. 303,54 m ilgio šventoriaus tvora su arkinėmis sąramomis, 3 vartais (1873). Bažnyčioje yra 19 a. paveikslų, marmuriniai I. Oginskio (1863, skulptorius A. Cattier) ir O. Oginskienės (20 a. pradžia) antkapiniai paminklai. Šventoriuje – koplytstulpis (1840).
Rietavo dvaro sodyba (19 a. antra pusė): alaus darykla‑skalbykla‑vandentiekio bokštas, arklidė, Baltieji ir Raudonieji vartai, koplyčia‑mauzoliejus, muzikantų bendrabutis, muzikos mokyklos pastatas (nuo 1995 jame veikia Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus), namas, vadinamasis kryžaunia, oficina, sargo namas; dauguma pastatų istorizmo laikotarpio, plytų stiliaus, kai kurie turi neoklasicizmo, neogotikos bruožų. Pirmosios Lietuvoje elektrinės pastatas (1892, statybai vadovavo inžinierius Ržažauskas). Kapinėse – 19 a. pabaigos–20 a. pradžios koplytėlės. Laisvės paminklas (1928, manoma, skulptorius B. Pundzius).
Rietavo dvaro sodybos alaus darykla-skalbykla-vandentiekio bokštas (19 a. antra pusė)
2271
Istorija
Pirmą kartą paminėtas 1253. 15 a. pirmoje pusėje ėmė plėstis gyvenvietė. Nuo 1527 minimas tijūno valdytas Rietavo valsčius. Iki 1529 pastatyta bažnyčia, tais metais paminėtas miestas. 16 a. pirmoje pusėje įkurta evangelikų reformatų parapija. Apie 1588 Rietavą ėmė valdyti L. Sapiega. Manoma, 16 a. pabaigoje veikė evangelikų reformatų mokykla, buvo spaustuvė. 1569 įsteigta parapinė mokykla (po 1863–1864 sukilimo uždaryta). 1642–43 Rietavas vadinamas miesteliu, manoma, 1642 jam suteikta savivalda. 1662 miestelyje leista kurtis žydams. 1718 Rietave buvo apie 33 dūmai. Nuo 1763 Rietavą valdė Oginskiai. 1765 gyveno 160 žydų. 1775 miestelyje surašyti 67 dūmai. 1792 Rietavui suteikta Magdeburgo teisė ir herbas.
Per 1830–1831 sukilimą dvare veikė sukilėlių amunicijos, ginklų ir parako dirbtuvės, Rusijos imperijos kariuomenė sudegino dvaro sodybą. 1833 miestelyje buvo 107 mediniai namai, 8 parduotuvės, 18 smuklių, vieni užvažiuojamieji namai. 1833 Rietavą įgijęs I. K. Oginskis pradėjo didelius ūkinius, socialinius ir urbanistinius pertvarkymus. 1835 lažą pakeitė činšu, dvarą ėmė tvarkyti kapitalistiniais pagrindais, rūpinosi daržininkyste ir sodininkyste. Įsteigė ligoninę, senelių ir našlaičių prieglaudas, taupomąją‑skolinamąją kasą, kareivines pražygiuojantiems kareiviams. Miestelis ir dvaras iš pagrindų buvo perstatyti. Po 1848 Rusijos valdžia į miestelį atsiuntė kariuomenės dalinį. 1857 atidaryta vaistinė. 19 a. 6 dešimtmečio pabaigoje–7 dešimtmečio pradžioje veikė žirgynas, vyko naminių gyvulių ir audinių parodos, buvo plytinė ir kalkinė. 1860 veikė 4 mokyklos: parapinė, vadinamoji pradedamoji ankstesnioji, agronomijos ir mergaičių pensionas. Per 1863–1864 sukilimą per miestelį žygiavo B. Dluskio sukilėlių dalinys. 19 a. 8 dešimtmetyje Rietavą ėmus valdyti B. Oginskiui buvo įkurta Rietavo muzikos mokykla, gyvulių globos draugijos Rietavo skyrius, rengtos žemės ūkio parodos, veikė veterinarijos klinika, įsteigti 7 malūnai, 6 lentpjūvės, baldų fabrikas, geležies liejykla, 1892 dvare įrengta elektrinė (pirmoji Lietuvoje). B. Oginskiui mirus dvaro ir miestelio būklė pablogėjo. 1908 įsteigtas vartotojų kooperatyvas. 1914 atidaryta pieninė. 1903–14 Rietavas buvo Labardžių, 1914 ir 1916–48 – Rietavo valsčiaus, 1915 ir 1948–50 – apskrities centras. 1926 išparceliuotas dvaras. 1928 rinkosi turgus ir 12 prekymečių, 1931 veikė kino teatras, 12 parduotuvių, kredito draugija, žydų liaudies bankas, vartotojų bendrovė, elektros stotis, elektrinis malūnas, 2 lentpjūvės, keletas dirbtuvių. 20 a. 3–4 dešimtmetyje veikė keliolikos visuomeninių ir religinių organizacijų skyriai.
Per 1941 Birželio sukilimą susikūrė 50 Lietuvos partizanų būrys. 1941 07–08 nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu nužudyti Rietavo žydai. Po II pasaulinio karo miestelio apylinkėse veikė Vaidoto rinktinės Lietuvos partizanai. Sovietų valdžia ištrėmė 59 Rietavo gyventojus. 1950–62 Rietavas – rajono centras. 1996 patvirtintas Rietavo herbas. 2002–16 veikė Žemaitijos kolegija.
1833 buvo 607, 1859 – 984, 1897 – 1750, 1923 – 1720, 1959 – 2882, 1970 – 3423, 1989 – 4490, 2001 – 3979, 2011 – 3251, 2021 – 3234 gyventojai.
A. Miškinis Vakarų Lietuvos miestai ir miesteliai / Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės t. 3 kn. 2 Vilnius 2007.
972