rigidiškùmas (lot. rigidus – sustingęs), žmogaus psichinių procesų (pavyzdžiui, suvokimo, dėmesio, mąstymo), veiksmų (pavyzdžiui, veiksmo pradėjimas ar stabdymas) ir būsenų (pavyzdžiui, emocinių išgyvenimų) nepaslankumas, sulėtėjęs gebėjimas pakeisti veiklą. Pagal raiškos sritį rigidiškumas skirstomas į kognityvųjį (mažai kinta suvokimas ir vaizdiniai pasikeitus aplinkybėms), emocinį (sulėtėjusi išgyvenimų kaita) ir motyvacinį (sulėtėjusi motyvų ir norų kaita, kai žmogui reikia būti lanksčiam, keisti savo elgesio pobūdį). Rigidiškumui priskirtinas ir tų pačių veiksmų kartojimas (pavyzdžiui, kalbinės perseveracijos), negebėjimas keisti jų struktūros ar ritmo. Rigidiškumo lygį lemia asmenybės ir aplinkos ypatybių sąveika, uždavinių sudėtingumas, patrauklumas, situacijos pavojingumas, stimuliacijos monotoniškumas.
1868