Rijeka (Rijekà), it. Fiume (Fjùmė), miestas Kroatijos šiaurės vakaruose, prie Adrijos jūros Rijekos įlankos, Gorski Kotaro kalnų papėdėje; Primorjės‑Gorski Kotaro apygardos centras.
Rijekos miesto centras prie Rijekos įlankos
Plotas 43 km2. 108 600 gyventojų (2021).
Jūrų uostas (didžiausias Kroatijoje). Geležinkeliai ir plentai į Splitą, Liublianą (Slovėnija), Triestą (Italija), plentai į Pulą, Zagrebą. Tarptautinis oro uostas (Krko saloje).
Laivų statyba, laivų variklių, kranų, takelažo, mašinų gamyba, naftos chemijos, elektrotechnikos, plaušienos ir popieriaus, medienos apdirbimo, statybinių medžiagų, tekstilės, odos, maisto, tabako pramonė. Turizmas.
Universitetas (įkurtas 1973), aukštoji jūreivystės mokykla. Teatras. Modernaus ir šiuolaikinio meno (įkurtas 1948), miesto, gamtos istorijos, Jūrų ir istorijos, kompiuterių ir kalkuliatorių bei kiti muziejai.
Kasmetiniai tarptautiniai kultūros renginiai (jaunųjų menininkų paroda, Istrijos melodijų festivalis, Kroatijos karnavalas ir kiti).
Architektūra
Seniausias statinys – Senieji vartai (3 a.). Sakraliniai pastatai: bažnyčios – Šv. Jeronimo (1363, per 1750 ir 1768 žemės drebėjimus apgriauta, vėliau rekonstruota, įgavo baroko bruožų), Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (1442 suprojektuota ant romėnų termų, baigta 1695, išplėsta 1726), Šv. Sebastijono (16 a., rekonstruota 1885, architektas G. Paulinichius), Lurdo Dievo Motinos (1904, architektas G. M. Cureto), Šv. Vito katedra (pradėta 1638, kupolas, architektas B. Martnuzzi, varpinė, abu 1727), stačiatikių Šv. Mykolo cerkvė (1790, architektas I. Hencekas). Augustinų vienuolynas (14 a., rekonstruotas 1873, architektas F. Bazaringas, dabar municipaliteto rūmai), miesto bokštas su laikrodžiu (15 a., 18 a. paaukštintas), senoji rotušė (1532, 1740 paaukštinta, architektas A. Verneda).
Kroatijos nacionalinio teatro rūmai Rijekoje (1885, architektūrinė bendrovė Fellner & Helmer, rekonstruoti 1981)
19 a. pastatai: kazino (1848, architektas A. Deseppio, dabar Rijekos radijo pastatas), gubernatoriaus (1869, architektas A. Hauszmannas, dabar Jūrų ir istorijos muziejus), Kroatijos nacionalinio teatro (1885, architektūrinė bendrovė Fellner & Helmer, rekonstruoti 1981) rūmai, universiteto biblioteka (1887, architektas G. Zammattio), laivų bendrovės Jadrolinija būstinė (1897, architektai F. Mattiasse, G. Zammattio). Geležinkelio bendrovės pastatas (1991, architektas F. Pffafas), prekybos centras (2006), Kantridos baseinų kompleksas (2008). Šalia Rijekos – Trsato pilis (13 a., 1750 nuniokojo žemės drebėjimas), pranciškonų vienuolynas (15 a.) su Dievo Motinos bažnyčia (13 a. pabaiga–15 a.).
2271
Istorija
Senovėje dabartinės Rijekos vietoje buvo romėnų Tarsatika. Apie 600 ją užėmė ir sugriovė slavai. Nuo 12 a. minimas Rijekos miestas. Nuo 13 a. sparčiai plėtojosi. Priklausė Kroatijai, vėliau Vengrijai, 1471–1918 – Habsburgams (austrų vadintas Flaumu, italų ir vengrų – Fiume). 1717–1918 laisvasis uostas. Nuo 1870 sudarė atskirą Vengrijos administracinį vienetą.
1919–20 dėl Rijekos varžėsi Italija ir Serbų, Kroatų ir Slovėnų karalystė. Vykstant deryboms miestą 1919 užėmė G. D’Annunzio būriai; 1920 paskelbta laisvoji Fiumės valstybė, priimta fašistinių elementų turinti konstitucija. Fiumė 1920 Rapallo sutartimi pripažinta laisvuoju miestu. 1924 aneksuota Italijos.
1943–45 užimta Vokietijos, 1945 05 – Jugoslavijos kariuomenės. 1947 pagal Paryžiaus taikos sutartį atiteko Jugoslavijai. Dauguma Rijekos gyventojų italų repatrijavo į Italiją arba buvo represuoti apkaltinus fašistine veikla. Nuo 1991 Rijeka priklauso Kroatijai.
-Tarsatika; -Tarsatica; -Fiumė