Rijswijko taika

Rijswijko taika (Resveiko taikà), Prancūzijos ir Augsburgo lygos valstybių susitarimai, kuriais užbaigtas 1688–97 Pfalco įpėdinystės karas. Pasirašyta 1697 09 20 Rijswijke, esančiame tarp Hagos ir Delfto (šiuose miestuose 1697 05 prasidėjusių derybų laikotarpiu buvo įsikūrę Prancūzijos ir Augsburgo lygos atstovai). Taikos sutartimis buvo iš esmės sugrįžta prie 1678–79 Nijmegeno taikos sutartimis nustatytų sienų. Prancūzija grąžino Šventajai Romos imperijai Badeno‑Viurtembergo žemės miestus Freiburgą, Breisachą prie Reino ir Philippsburgą, pasiliko tik Strasbūrą. Dar ji gavo Santo Domingo vakarinę dalį, susigrąžino Pondicherry (dabar Puducherry) ir Naująją Škotiją. Ispanija atgavo Kataloniją, t. p. pasienio tvirtoves Monsą, Liuksemburgą, Kortrijką. Lotaringijos kunigaikštystė atgavo savarankiškumą; ją valdyti pavesta Lotaringijos kunigaikščio Karolio IV sūnui Leopoldui Juozapui Karoliui. Jungtinėms Provincijoms suteikta teisė turėti įgulų kai kuriose svarbiose Ispanijos Nyderlandų tvirtovėse (tarp kitų – Namure, Ipre). Prancūzijos karalius Liudvikas XIV pripažino Anglijos karaliumi Vilhelmą III Oranietį, įsipareigojo neremti Jokūbo II pretenzijų į Anglijos sostą ir nedaryti įtakos Kölnui, kuris dalyvaudavo Šventosios Romos imperijos imperatorių rinkimuose. Prancūzija atsisakė pretenzijų į kai kurias Reino Pfalco grafystės teritorijas. Rijswijko taika nutraukė Ispanijos įpėdinystės karas (1701–14).