rju (suom. ryijy), kilimų rišimo technika. Būdinga Skandinavijos tekstilei. Riju rišama storokais vilnoniais siūlais ant vertikalių staklių‑rėmų. 5–10 eilių audžiama dvinyčiu būdu, po to rišami reti ir stambūs mazgai, sudarantys faktūrinį paviršių. Ketvirtame–trečiame tūkstantmetyje prieš Kristų riju buvo audžiami senovės Egipte ir Mesopotamijoje. Viduramžiais riju išplatino normanai (vikingai), naudoję riju dirbinius (apsiaustus, antklodes, patiesalus) savo žygiuose. Riju ypač paplito Suomijoje, čia ankstyviausi radiniai iš 9–11 amžiaus. Iki 20 a. riju buvo populiarus ir Norvegijos, Švedijos, Baltijos šalių (Estija, Klaipėdos kraštas, Prūsija) liaudies tekstilėje. 1900 pasaulinėje parodoje Paryžiuje eksponuoti suomių dailininkų riju kilimai atgaivino šią techniką tarptautiniu mastu. Iki II pasaulinio karo riju buvo populiarus Klaipėdos krašte, riju technika buvo diegiama Žemės ūkio rūmų audimo kursuose, riju buvo mokoma Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute. 7 dešimtmetyje riju paplito profesionaliojoje lietuvių tekstilėje. Riju kilimų sukūrė J. Balčikonis, M. Švažienė, S. Vainilaitienė, M. Dūdienė, M. Rinkevičiūtė‑Žilevičienė.
2972