rikètsijos, Rickettsiaceae šeimos bakterijos. Riketsijos yra obligatiniai ląstelių vidiniai parazitai. Sukelia riketsiozes. Riketsijas platina įvairūs kraujasiurbiai nariuotakojai (utėlės, pūkagraužiai, erkės). Dauginasi nariuotakojų žarnyne, vėliau pasišalina su žarnyno turiniu. Riketsijas galima aptikti nariuotakojų seilių liaukose. Žmogui perduodamos jiems įkandus. Riketsijų ląstelės labai mažos, vos 0,25 μm skersmens. Ilgai manyta, kad riketsijos yra virusai. Ląstelės gali būti lazdelių ar kokų pavidalo, pavienės, išsidėsčiusios poromis arba siūlinės formos. Riketsijoms būdinga tipinė gramneigiamų bakterijų ląstelių sienelė. Nejudrios, dauginasi skildamos pusiau tik šeimininko ląstelėse. Susidaro siūlinė forma, kuri vėliau subyra į tipines lazdeles. Po dalijimosi riketsijos greitai juda iš ląstelių, išplisdamos į kitas ląsteles. Riketsijos žmogaus organizme plinta per kraują ir parazituoja endotelio ląsteles. Dažniausiai Rickettsia genties rūšys (svarbiausios jų Rickettsia prowazekii, Rickettsia typhi, Rickettsia rickettsii) sukelia įvairias šiltines, karštliges, kurių protrūkis dažnai susijęs su karais ir badmečiu.
3009