Rima Povilionienė
Poviliónienė Rima, Katináitė 1975 07 04Panevėžys, lietuvių muzikologė, pianistė, pedagogė. Dr. (hum. m., 2007). Magistro laipsniu baigė Lietuvos muzikos akademiją (2000 J. Karnavičiaus fortepijono, 2003 G. Daunoravičienės muzikos teorijos klasę). Nuo 2004 dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, 2008–15 Mokslo centro mokslo darbuotoja; profesorė (2019). 2004 stažavo Leipcigo universiteto Muzikologijos institute, 2012 – Muzikos akustikos tyrimo ir koordinavimo institute Paryžiuje, 2019 – Ročesterio universiteto Eastmano muzikos mokyklos vasaros kursuose Paryžiuje.
2004–05 žurnalo Muzikos barai skyriaus Didžioji salė redaktorė, 2005–06 Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro Reklamos ir informacijos skyriaus vadovė, 2005–10 renginių programų tekstų autorė. Nuo 2008 mokslinio žurnalo Lietuvos muzikologija vyriausiosios redaktorės asistentė. 2014–17 Kauno technologijos universiteto Tarptautinio semiotikos instituto mokslo darbuotoja. Nuo 2010 Lietuvos nacionalinės filharmonijos vyriausioji redaktorė. Nuo 2019 mokslinio žurnalo GESJ: Muzikologija ir kultūros mokslai redaktorių kolegijos narė.
2013–15 mokslo projekto Mokslinio žurnalo „Menotyra“ rengimas ir leidyba vadovė. Nuo 2019 mokslo projekto Garsinės utopijos: lietuvių muzikos (trans)avangardo kultūriniai impulsai ir instituciniai kontekstai vadovė.
Tyrimų sritys – Lietuvos kultūrinio ir muzikinio gyvenimo, tautinio identiteto procesai 20 a. pradžioje, 20–21 a. lietuvių muzikos modernėjimo ir avangardo plėtotė, mikrotoninės muzikos tyrimai, 18–19 a. Lietuvos vargonų paveldo istorija, šiuolaikinių matematinių teorijų (stochastinių, algoritminių procesų, fraktalinės geometrijos, chaoso, kombinatorikos teorijos aspektų) implikacijų muzikoje tyrimai.
Paskelbė mokslinių straipsnių, skaitė pranešimų tarptautinėse konferencijose, paskaitų užsienio šalių aukštosiose mokyklose (Tbilisio konservatorijoje, Belgrado menų universitete, Latvijos muzikos akademijoje, Leipcigo universitete).
Veikalai
Muzikinės kalbos studijų vadovo Muzikos kalba. Barokas (2006) viena autorių. Parašė mokslo studiją Čiurlionio autografo ir dedikacijos tyrimai. Fuga in b: struktūrinė ir semantinė analizė (2013), monografiją Musica Mathematica: Tradicijos ir inovacijos šiuolaikinėje muzikoje (Musica Mathematica: Traditions and Innovations in Contemporary Music 2016), knygą „Vox Humana“ meistrystė: Ištakos, sankirtos ir įtaka Lietuvos vargondirbystei (Vox Humana Craftsmanship: Origins, Intersections and Influence on Lithuanian Pipe Organ Building 2022, su G. Povilioniu, Diego Cannizzaro), straipsnį Nuo garsų ornamentavimo iki mikrodimensinio glissando: Mikrotonalumo aspektai šiuolaikinėje lietuvių muzikoje (From Tone Inflection to Microdimensional Glissando. Observations on Microtonal Manner in Contemporary Lithuanian Music; išspausdintas knygoje Mikrotoninė muzika Centrinėje ir Rytų Europoje: Istoriniai metmenys ir dabartinės praktikos / Microtonal Music in Central and Eastern Europe: Historical Outlines and Current Practices 2020, sud. R. Stanevičiūtė‑Kelmickienė ir Leonas Stefanija).
Sudarė mokslo darbų rinkinius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911): jo laikas ir mūsų laikas (su G. Daunoravičiene, 2013), Muzika, pakeitusi laiką (Music That Changed Time, su J. Katinaite, 2014), Sociokultūrinės kryžkelės ir ribos: Muzikinės mikroistorijos (Sociocultural Crossings and Borders: Musical Microhistories, su R. Stanevičiūte‑Kelmickiene, 2015), Garsai, bendruomenės, reikšmės: Numanistiniai muzikos tyrimai (Sounds, Societies, Significations: Numanistic Approaches to Music (2017), Apie esmę ir kontekstą: Tarp muzikos ir filosofijos (Of Essence and Context: Between Music and Philosophy, su R. Stanevičiūte‑Kelmickiene, Nicku Zangwillu, 2019).
3119
2271