Tùminas Rimas 1952 01 20Kelmė 2024 03 06Gallipoli (Apulijos sritis; 2024 03 20 palaidotas Antakalnio kapinėse), lietuvių teatro režisierius, pedagogas.
Išsilavinimas ir veikla
1970–74 studijavo Lietuvos konservatorijoje (televizijos režisūrą; mokėsi pas A. Galinį), 1979–2010 (su pertraukomis) čia dėstė; docentas (1998). 1978 baigė A. Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje (kurso vadovas Josifas Tumanovas, 1909–81). 1979–90 Lietuvos dramos teatro režisierius, 1995–98 vadovas, 1998–99 generalinis direktorius. 1990 įkūrė Vilniaus mažąjį teatrą, iki 1995 ir 2000–10 jo vadovas ir režisierius, 2010–22 meno vadovas. 2007–22 J. Vachtangovo akademinio teatro Maskvoje meno vadovas ir režisierius.
Rimas Tuminas
Režisuoti dramos spektakliai
R. Tuminas. Spektaklio V. Kukulo, R. Tumino Čia nebus mirties scena (1988, dailininkė V. Idzelytė, © LATGA, 2020; Vilniaus mažasis teatras)
R. Tuminas. Spektaklio B. Brechto Galilėjus scena (1992, dailininkas V. Narbutas; iš kairės: Sagredas – A. M. Chadaravičius, Galilėjus – S. Račkys; Vilniaus mažasis teatras)
R. Tuminas. Spektaklio Nusišypsok mums, Viešpatie scena (1994, G. Kanovičiaus romanų motyvais; scenografas A. Jacovskis, © LATGA, 2020, kostiumų dailininkė A. Jacovskytė, © LATGA, 2020; iš kairės: Šmulė Senderis – V. Grigolis, Palestinietis – Andrius Žebrauskas, Efraimas – S. Račkys, Chloinė‑Genechas – V. Šapranauskas; Vilniaus mažasis teatras)
R. Tuminas. Spektaklio Molière’o Don Žuanas scena (1995, dailininkas V. Narbutas; Nacionalinis teatras Reikjavike)
R. Tuminas. Spektaklio M. Lermontovo Maskaradas scena (1997, scenografas A. Jacovskis, © LATGA, 2020, kostiumų dailininkė V. Idzelytė, © LATGA, 2020; centre Arbeninas – A. Dapšys; Vilniaus mažasis teatras)
Režisavo daugiau kaip 70 spektaklių Lietuvos ir užsienio (Islandijos, Italijos, Izraelio, Kinijos, Lenkijos, Rusijos, Suomijos, Švedijos) teatruose (daugelio jų dailininkas A. Jacovskis, kompozitorius F. Latėnas); svarbiausi: Andrejaus Kuternickio Fėjos Dražė variacijos (1982), V. Kukulo, R. Tumino Čia nebus mirties (1988), A. Čechovo Vyšnių sodas (1990, 2000, 2006), Dėdė Vania (1992), Žuvėdra (1993, 2001, 2009) ir Trys seserys (1997, 2005), B. Brechto Galilėjus (1992, Lietuvos teatro sąjungos apdovanojimas 1993), Nusišypsok mums, Viešpatie (1994, pagal G. Kanovičių, Kristoforas 1995), M. Lermontovo Maskaradas (1997, Kristoforas 1997, Auksinė kaukė 1999), Vaidiname... Schillerį! (2000, pagal F. Schillerį), W. Shakespeare’o Romeo ir Džuljeta (2001), N. Gogolio Revizorius (2001), S. Becketto Belaukiant Godo (2002), M. Ivaškevičiaus Madagaskaras (2004) ir Mistras (2010), J. W. Goethe’s Faustas (2019), H. Ibseno Šmėklos (2022), Ana Karenina (2023, pagal A. Tolstojų).
J. Vachtangovo akademiniame teatre svarbesni režisuoti spektakliai: N. Gogolio Revizorius (2002), W. Shakespeare’o Troilas ir Kresida (2008), A. Čechovo Dėdė Vania (2009, Krištolinė Turandot 2010, Auksinė kaukė 2011), Pamišėlio užrašai (2009, pagal N. Gogolį), M. Lermontovo Maskaradas (2010), Géraldo Sibleyras Vėjas topoliuose (2011), Prieplauka (2011, pagal įvairių rašytojų kūrinius, 90 metų teatro jubiliejui skirtame spektaklyje vaidino daugelis įvairių kartų teatro aktorių; Krištolinė Turandot 2012), A. Puškino Eugenijus Oneginas (2013, Krištolinė Turandot, Auksinė kaukė 2014), Nusišypsok mums, Viešpatie (2014, pagal G. Kanovičių), T. Bernhardo Minetis (2015), Sofoklio Oidipas karalius (2016, su Atėnų nacionaliniu teatru), Didier Carono Netiksli gaida (2018), Karas ir taika (2021, pagal L. Tolstojų).
Režisuoti operos spektakliai, kūrybos apibūdinimas
Režisavo operų spektaklių (D. Šostokovičiaus Katerina Izmailova 2016, P. Čaikovskio Pikų dama 2018, abi Didžiajame teatre Maskvoje). Kūryboje remiamasi istorine ir kultūrine atmintimi, plėtojamos vaikystės, namų, teatro temos, derinama romantinė pasaulėjauta ir subtili ironija, ekscentrika ir psichologinio teatro principai, įvairūs stiliai ir žanrai. Spektakliams būdinga teatrališkumas, atvira forma, improvizacija.
Filmai apie R. Tuminą
Apie R. Tuminą sukurti dokumentiniai filmai Pakeliui į prieplauką (2014, režisierė Ramunė Sakalauskaitė), Visas mūsų gyvenimas – žaidimas (2019, režisierius Tofikas Šachverdijevas), Rimo Tumino Islandija (2022, 3 dalys, režisierius J. Lozoraitis).
Apdovanojimai
Lietuvos teatro sąjungos apdovanojimas (1993). Lietuvos nacionalinė premija (1994). Kristoforas (1995, 1997). Gedimino ordino Komandoro kryžius (1998). Auksinė kaukė (1999, 2011). Rusijos Federacijos premija už nuopelnus Rusijos Federacijos literatūrai ir menui (1999). Ordino Už nuopelnus Lenkijos Respublikai Riterio kryžius (Lenkija, 2006). Tarptautinė K. Stanislavskio premija (2010, 2012). Draugystės ordinas (2010, Rusija). Krištolinė Turandot (2010, 2012m 2014). Tarptautinė premija Baltijos žvaigždė (2014). Garbės ordinas (2017, Rusija). Auksinė kaukė už visą kūrybą (2021). Rusijos vyriausybės kultūros premija (2021, atšaukta 2022 05 16 įsakymu).
R. Tuminas. Spektaklio A. Čechovo Trys seserys scena (2005, scenografas A. Jacovskis, © LATGA, 2020, kostiumų dailininkė V. Masteikienė, © LATGA, 2020; centre Irina – Elžbieta Latėnaitė; Vilniaus mažasis teatras)
L: Valstybinis Vilniaus mažasis teatras: 1990–2011 / sud. R. Balevičiūtė Vilnius 2011; G. Baikštytė Rimo Tumino sodas Vilnius 2012; R. Balevičiūtė Rimas Tuminas: Teatras, tikresnis už gyvenimą Vilnius 2012; Rimo Tumino teatras: Recenzijos, straipsniai / 1990–2010 / sud. Š. Trinkūnaitė Vilnius 2012; G. Baikštite V sadu Rimasa Tuminasa Moskva 2014; D. Trubočkin Rimas Tuminas. Moskovskije spektakli Moskva 2015.
1706