Rimini

Rimini (Rminis), miestas Italijos šiaurės rytinėje dalyje, Emilijos‑Romanijos srityje, į šiaurės rytus nuo San Marino, prie Adrijos jūros, tarp Marecchijos ir Ausos upių žiočių; provincijos centras.

150 300 gyventojų (2024). Prekybos (aptarnauja ir San Mariną), žvejybos, keleivių uostas; keltai į Anconą, Ravenną, Veneciją, Triestą, Kroatijos uostus. Pro Rimini eina Milano–Bari geležinkelis ir automobilių magistralė (nuo Rimini jos šaka į San Mariną); geležinkelis ir plentas į Veneciją, Triestą. Federico Fellini (dar vadinamas Rimini‑Miramarės) tarptautinis oro uostas (į pietryčius nuo Rimini; aptarnauja Rimini ir San Mariną).

Chemijos, maisto pramonė, mašinų gamyba, geležinkelio transporto remonto įmonės. Rimini apylinkėse auginami javai, vaismedžiai. Turizmas. Pajūrio kurortas; apie 15 km ilgio pajūrio ruožas tarp Torre Pedreros ir Miramarės – smėlėti paplūdimiai, viešbučiai (daugiau kaip 1000), prekybos, pramogų, vandens sporto centrai, delfinariumas. Rimini akademija (lingvistikos centras; įkurta 1994). Gambalungos biblioteka (įkurta 1619 Gambalungos rūmuose, pastatyta 1614; per 226 000 tomų, yra rankraščių graikų, lotynų, hebrajų, arabų, armėnų, tamilų kalbomis).

Miesto, archeologijos, etnografijos, F. Fellini (Rimini – jo gimtinė), aviacijos, paleontologijos, kriauklių (žvejybos įrankiai, Viduržemio jūros moliuskų kriauklės), sakralinio meno ir kiti muziejai, paveikslų galerija (rotušėje), moderniojo ir šiuolaikinio meno galerijos. Amintoreʼs Galli operos teatras, Novelli ir kiti teatrai. Kasmetinis muzikos festivalis La Sagra Musicale Malatestiana.

2271

Architektūra

Tiberijaus tiltas Rimini (21 po Kr.)

Išliko antikos paminklų – Tiberijaus tiltas (21 po Kr.), Augusto arka (27 po Kr.), chirurgo namo, amfiteatro fragmentai (visi 2 a.). Miesto centrinės aikštės ansamblį sudaro Palazzo dell’Arengo (1204, 1926 restauruoti), Palazzo dell Podestà (1330, daugelį kartų rekonstruoti), bendruomenių rūmai (1562, 1687 rekonstruoti), senasis žuvų turgus (1747), viduryje – popiežiaus Pauliaus V statula (1614). Sakraliniai pastatai: Šv. Augustino (13 a., fasadas, 18 a.), Santa Maria dei Servi (14 a.) bažnyčia, Malatestos šventykla (1450, fasadas, architektas L. B. Alberti, freskos, dailininkas Piero della Francesca), Šv. Julijaus bažnyčia (16 a.). Sismondo tvirtovė (1437), neoklasicistiniai A. Galli teatro rūmai (1857, architektas L. Poletti), art nouveau bruožų Didysis viešbutis (1908, architekatas P. Somazzi). Pušies kankorėžio (rekonstruotas 1543, skulptorius G. Carrara), Keturių žirgų (1928, atstatytas 1983) fontanas, kapinėse – F. Fellini antkapinis paminklas (1995, skulptorius A. Pomodoro).

2271

Istorija

Manoma, pirmieji nuolatiniai gyventojai čia buvo etruskai, kuriuos puldinėjo galai ir 6 a. pr. Kr. užėmė dabartinio Rimini teritoriją. 268 pr. Kr. romėnai įsteigė lotynų koloniją. Antikos laikais miestas vadintas Ariminu (lotyniškai Ariminum; pagal senąjį Marecchijos upės pavadinimą). Ariminas buvo svarbių Flaminijaus ir Emilijaus kelių sankirta ir upių bei jūros prekybos uostas. Arimino svarbą Romos imperijos laikotarpiu simbolizavo prestižiniai statiniai: Augusto arka, Tiberijaus tiltas, amfiteatras. 359 čia vyko Rimini bažnyčios susirinkimas, svarstęs arijonų sektos keliamą Kristaus dieviškumo klausimą.

493 Rimini užėmė ostgotai. Juos 553 išvijo Bizantijos karvedys Narsas, vėliau miestas priklausė Ravennos egzarchatui. 728 Rimini nukariavo langobardai, juos 756 išvijo frankų karalius Pipinas Trumpasis ir perdavė Rimini valdyti popiežiui, bet per vėlesnes Šv. Romos imperijos imperatorių ir popiežių kovas miestiečiai labiau rėmė gibelinus (imperatorių šalininkus). 1239 miesto podesta tapo popiežiaus šalininkų (gvelfų) Malatestų giminės atstovas, po ilgų kovų Malatestų valdžią Rimini pripažino tik 1334. Rimini ypač klestėjo valdant Malatestų atstovui Sigismondo Pandolfo (1417–68). 1509 Rimini susigrąžino popiežius, miestas jam priklausė (išskyrus Napoleono karų laikotarpį, kai buvo Cizalpinės respublikos dalis) iki Italijos karalystės susikūrimo (1860).

19 a. Rimini tapo pajūrio kurortu, pastatyta daug nedidelių vilų. Turizmas ypač plėtotas Italiją valdant fašistams. Per II pasaulinį karą Sąjungininkų aviacija sugriovė daugiau kaip 80 % pastatų (Rimini buvo prie svarbios vokiečių įrengtos Gotų gynybinės linijos), 1944 09 miestą užėmė Graikijos ir Kanados kariuomenių daliniai. Po karo sparčiai atsikūrė turizmo verslai ir padaugėjo gyventojų.

2271

Ariminas; Ariminum