Rimvydas Leipus
Lepus Rimvydas 1960 09 09Vilnius, lietuvių kino operatorius. 1992 baigė Kinematografijos institutą Maskvoje. 1984–91 dirbo Lietuvos radijo ir televizijos komitete (1989–91 kino operatorius). 2003–05 ir 2008–14 Lietuvos kino operatorių asociacijos pirmininkas. Dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Nufilmavo dokumentinių režisierių A. Stonio (Atverti duris ateinančiam 1989, Neregių žemė 1992, Viena 2001), A. Matelio (Dešimt minučių prieš Ikaro skrydį 1990, Iš dar nebaigtų Jeruzalės pasakų 1996, su V. Radzevičiumi, Andriumi Trukanu, Sekmadienis. Evangelija pagal liftininką Albertą 2003), Ramunės Kudzmanaitės (Teka saulė vakaran 1990, Aš priglaudžiau prie žemės širdį 2018), H. Šablevičiaus (Už tėvynę Lietuvą 1991, Memento mori 1992, Laba diena – God Dag 1993), V. V. Landsbergio (Petras Repšys 1993, Penkios novelės apie Stasį 1994, Kapinių sargas 1997), Danielio De Valcko (Iki pusės įšąlęs žmogus), Evos Houdovos (Skliaustas ir sugrįžimas į Bohemiją, abu 2001), Peterio Krügerio (Antverpeno centrinė stotis 2011, N: Proto beprotybė 2014), A. Jevdokimovo (Suokalbio antologija 2015), Vytauto Puidoko (El Padre Medico 2019), G. Žickytės (Šuolis 2020) filmų.
Režisierių Š. Barto (Koridorius 1995, Namai 1997, Laisvė 2000, abiejų filmų operatorius su Š. Bartu), V. Navasaičio (Kiemas 1999, Nepriklausomų Valstybių Sandraugos ir Baltijos šalių kino festivalio Kinošok Anapoje geriausio operatoriaus prizas 2000), Noros Hoppe (Ten, kur jūra baigiasi... 2006), Peterio Brosenso ir Jessicos Woodworth (Kadakas 2006, Kipro tarptautinio kino festivalio Auksinė Afroditė festivalio 2007, Avancos tarptautinio kino festivalio 2008, Portugalija, prizai), S. Solovjovo (Ana Karenina, pagal L. Tolstojų, su Sergejumi Astachovu, Jurijumi Klimenko), Vladimiro Ševelkovo (Sterva, abu 2009), Tomo Donelos (Atsisveikinimas (laimingo žmogaus istorija) 2010), Evos Neymann (Namas su bokšteliu 2012, Tarptautinio Talino kino festivalio Juodosios naktys prizas, Giesmių giesmė 2015), Kristofo Hoornaerto (Prisikėlimas 2017) vaidybinių filmų operatorius, daugelis jų rodyti Berlyno, Kanų, Venecijos kino festivaliuose. Kūrybai būdinga meistriška kadro kompozicija, subtilus apšvietimas. Režisavo dokumentinius filmus Baltojo laiko keleiviai (1993), Praėjusio filmo atminimui (1997, su A. Jevdokimovu), Anna iš Ebuhando (2020). Lietuvos kinematografininkų sąjungos premija (1999, už filmus Ketursparnė 1998, režisierė Ramunė Kudzmanaitė, 9 vartų miestas, režisierius K. Vildžiūnas, Kiemas, režisierius V. Navasaitis, abu 1999).
1933
2271