rinà (vok. Rinne – latakas), dùbaklonis, ilgas siauras Žemės paviršiaus duburys, susidaręs akumuliacinėje ledyno srityje.
Rinas formavo laikinos po ledynu tekėjusios ledo tirpsmo vandens tėkmės. Planinės jų formos yra tiesios arba su staigiais posūkiais. Krantai aukšti, statūs (polinkis iki 25°) ir simetriški, ilgis – nuo kelių šimtų metrų iki keliasdešimties kilometrų. Ilgųjų ašių kryptis sutampa su ledyno pakraščiu arba su ledyno slinkimo kryptimi. Deglaciacijos metu rinose susikaupė įvairaus dydžio ledo luitai, kuriems poledynmetyje ištirpus susiformavo dugno nelygumai: pakilumos ir duobės. Dugnas ežeringas arba pelkėtas. Ežeringų rinų Lietuvoje gausu paskutinio apledėjimo ledyno pakraščio Aukštaičių (Asvejos ežero rina) ir Dzūkų (Vilkokšnio ežero rina) aukštumose bei distaliniame Sūduvos aukštumos šlaite (Veisiejo ežero rina).
rinos atvaizdavimas žemėlapyje ir blokinėje diagramoje: 1 – moreninis priemolis, 2 – ežeras, 3 – durpės
Lietuvos rinų kilmę tyrė ir jas detaliai aprašė Č. Kudaba, A. Garunkštis (1958–62), K. Bieliukas.
rinoje susiformavęs Asvejos ežeras
2341